A. Ramanausko-Vanago atminimą valstybinėse laidotuvėse pagerbė 30 šalių diplomatai

BNS nuotr.

Vilnius, spalio 7 d. (BNS). Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago atminimą valstybinėse laidotuvėse penktadienį ir šeštadienį pagerbė diplomatai iš 30 šalių, įskaitant Jungtines Valstijas, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Japoniją ir Izraelį.

Užsienio reikalų ministerijos atstovai BNS informavo, kad apie savo dalyvavimą valstybinėse laidotuvėse patvirtino ambasadoriai iš Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Japonijos, Saudo Arabijos, Turkijos, Italijos, Švedijos, Norvegijos, Lenkijos, Danijos, Graikijos, Ukrainos, Airijos, Vengrijos, Suomijos, Rumunijos, Tailando, Latvijos, Estijos, Gruzijos, Apaštalinės nunciatūros, Hondūro, Liuksemburgo ir Moldovos diplomatinių misijų.

Izraelio ambasadorius pagarbą partizanų vadui atidavė per atsisveikinimą Šventų Jonų bažnyčioje penktadienį. Šeštadienio renginiuose jis nedalyvavo, nes tądien žydai laikosi šabo.

Apie savo dalyvavimą laidotuvėse patvirtino laikinieji reikalų patikėtiniai iš Kanados, Kroatijos, Čekijos, Slovakijos ambasadų. Jungtinių Valstijų ambasadai atstovavo misijos vadovo pavaduotojas.

Šią vasarą atrasti ir identifikuoti pokario kovų didvyrio A. Ramanausko-Vanago palaikai šeštadienį palaidoti Vilniaus Antakalnio kapinėse valstybės vadovų panteone.

Lietuvos trispalve apdengtą laisvės kovotojo karstą į amžinojo poilsio vietą atlydėjo šalies vadovai, kariai ir tūkstančiai eilinių žmonių.

Prieš laidotuves su juo visuomenė galėjo atsisveikinti penktadienį ir šeštadienį Šventų Jonų bažnyčioje.

Pokario metais A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Tais pačiais metais jis buvo paskirtas Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vadu.

Po kelerių slapstymosi metų A. Ramanauskas-Vanagas suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.

Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad A. Ramanausko-Vanago valstybinės laidotuvės yra „istorinio teisingumo atstatymas ir įprasminimas“.

Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę.

Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva partizanų tikslą pasiekė ir nepriklausomą valstybę atkūrė 1990 metais. 

Autorius: Vaidotas Beniušis

politika@bns.lt, +370 5 205 85 14 - Lietuvos naujienų skyrius

dalintis