papildyta citatomis visame tekste
Vilnius, balandžio 28 d. (BNS). Keturi iš dešimties lietuvių norėtų nuo COVID-19 pasiskiepyti kai tik bus įmanoma, dar 21 proc. tai norėtų padaryti šiemet, rodo Eurobarometro apklausos duomenys.
Į klausimą, kada norėtumėte pasiskiepyti, jeigu vakcina nuo COVID-19 būtų jums prieinama, 39 proc. lietuvių respondentų atsakė, kad tai padarytų kuo greičiau arba jau yra pasiskiepiję.
„Tie rezultatai visiškai nestebina, nes mes matėme ir prieš tai panašius skaičius: kad apie 60 proc. ketinančių tikrai arba greičiausiai skiepytis rodė ir kiti tyrimai, atlikti Lietuvoje. Kita vertus, nepaminėtas skaičius yra tai, kad apie 20 procentų sako, kad jie niekada nesiskiepytų“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Lietuvos ataskaitą rengęs sociologas dr. Mindaugas Degutis.
Pasak jo, toks nesiskiepyti apsisprendusių žmonių skaičius galbūt nėra itin grėsmingas iš epidemiologinės pusės, tačiau rodo, jog siekiant sėkmingai paskiepyti 70 proc. suaugusių gyventojų, reikės įdėti pastangų.
„Vakcinacijos kampanijos negalima palikti kažkokiai savieigai, tikintis, kad nededant didelių pastangų pavyks ją sėkmingai įgyvendinti“, – komentavo sociologas.
Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai tuojau pat pasiskiepyti norėtų kiek daugiau – 45 proc. gyventojų. Latvijoje taip teigia 35 proc. respondentų, Estijoje – 52 proc.
Pasak ataskaitos rengėjų, nors 65 proc. apklaustųjų lietuvių sutinka su teiginiu, kad vienintelis būdas sustabdyti pandemiją yra vakcinos, 67 proc. apklaustųjų mano, kad vakcinos nuo COVID-19 yra kuriamos, išbandomos ir aprobuojamos per greitai, kad būtų saugios. 73 proc. mano, kad vakcinos nuo COVID-19 gali turėti ilgalaikį šalutinį poveikį, kurio mes dar nežinome. Atsakymai į šiuos klausimus panašūs ir kitose ES valstybėse narėse.
„Kitaip tariant, kyla abejonių dėl proceso įvairių etapų ir žmonės nėra tikri, ar taip greitai sukurtos vakcinos nėra kaip nors pavojingos“, – pastebėjo M. Degutis.
Du trečdaliai Lietuvos piliečių teigia, kad jie pasitiki informacija apie vakcinas, kurią jie gauna iš sveikatos specialistų, gydytojų, slaugytojų ir vaistininkų. 39 proc. sako pasitikį šiuo klausimu sveikatos priežiūros institucijomis, o 28 proc. – Europos Sąjungos teikiama informacija apie vakcinas.
„Tos abejonės visuomenėje dėl galimo nesaugumo arba šalutinio poveikio nežinomo yra išplitusios. (...) Šioje vietoje reikalingas papildomas valdžios institucijų ir visos visuomenės pastangos, kad būtų galima tą kampaniją įvykdyti sėkmingiau“, – kalbėjo sociologas.
Pateisina suvaržymus
70 proc. Lietuvos piliečių pateisina gyvenimo suvaržymus, įvestus kovojant su pandemija – kiek mažiau nei vidutiniškai ES, kur taip manančių yra 73 proc. Vis dėlto 31 proc. lietuvių respondentų teigė, kad iškęsti suvaržymus buvo sunku. ES taip jautėsi kiek mažiau žmonių – 29 proc.
„Tyrimo metu nebuvo klausiama apie konkrečias karantino priemones, buvo klausiama bendrai. Faktas, kad kai kuriose šalyse jie buvo skirtingo skirtingo lygmens ir atsakinėdami į tą klausimą žmonės turėjo omenyje skirtingus dalykus“, – pastebėjo mokslininkas.
„Bendrai karantinas suvokiamas kaip legitimi priemonė ir tai, ko vyriausybės ir turėjo imtis“, – pridūrė jis.
67 proc. respondentų iš Lietuvos teigia pasitikintys ES pandemijos valdymu. ES vidutiniškai taip galvoja 43 proc. respondentų. Savivalda pasitiki 54 proc. lietuvių (52 proc. ES), Vyriausybe – 52 proc. lietuvių (ES – 43 proc.).
36 proc. lietuvių manė, jog ES prioritetas turėtų būti skiriamas greitam saugios ir veiksmingos vakcinos prieinamumui visiems ES piliečiams užtikrinimui. Šis procentas atitinka ir ES vidurkį.
29 proc. Lietuvos respondentų taip pat teigė, jog prioritetu turėtų būti ES valstybių narių galimybių paremti nuo pandemijos nukentėjusius verslus ir dirbančiuosius įgalinimas.
53 proc. Lietuvos piliečių teigia, kad pandemija turėjo rimtą finansinį poveikį jiems asmeniškai, o 93 proc. mano, kad pandemija turi rimtų pasekmių šalies ekonomikai. Visos ES vidurkis yra visiškai toks pats.
„Matome akivaizdžią skirtį ES tarp santykinai mažiau pasiturinčių šalių, šalių, kurių ekonomika ir žmonių gyvenimas yra stipriai priklausomas nuo turizmo, ir, vadinkime, likusios dalies. Matome, kad Rytų, Pietryčių Europa ir tos šalys – Graikija, Italija, Portugalija, iš dalies Ispanija, kurioms turizmas yra labai svarbi šaka, jose žmonių, kuriuos pandemija finansiškai paveikė asmeniškai yra iš tikro daug“, – sakė sociologas.
Standartinis Eurobarometro tyrimas visose 27 ES valstybėse vyko vasario-kovo mėnesiais. Apklausta 1 tūkst. 15 metų ir vyresnių respondentų, apklausos paklaida siekia 3,1 proc.
Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė
[email protected], +370 645 093 86, Lietuvos naujienų skyrius