Minskas, gegužės 26 d. (AFP-„Interfax“-BNS). Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka trečiadienį pareiškė, esą „atakos“ prieš jo šalį peržengė „raudonas linijas“, kilus tarptautiniam pasipiktinimui dėl Minsko režimo priverstinai nutupdyto „Ryanair“ keleivinio lėktuvo ir disidento sulaikymo.
„Kaip ir prognozavome, mums bloga linkintieji namuose ir užsienyje pakeitė valstybės puolimo metodus. Jie peržengė daugybę raudonų linijų ir peržengė sveiko proto bei žmogiškos moralės ribas“, – kreipdamasis į parlamento narius sakė A. Lukašenka, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.
Savo veiksmus dėl iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lėktuvo priverstinio nutupdymo Minske A. Lukašenka pavadino teisėtais.
„Aš veikiau teisėtai, gindamas žmones, pagal visas tarptautines taisykles“, – tvirtino jis. Jo žodžius citavo prezidento spaudos tarnybai artima platformos „Telegram“ paskyra „Pul Pervogo“.
Pranešimas apie bombą lėktuve buvo gautas iš Šveicarijos, nurodė „Pul Pervogo“.
„Lėktuvas apsuktas netoli Baltarusijos (Astravo) atominės elektrinės. O jei staiga atominės elektrinės saugumo sistemos būtų buvusios pervestos į visiškos kovinės parengties režimą?“ – sakė A. Lukašenka.
Jis tvirtino, kad tai, jog „lainerį leistis privertė naikintuvas „MiG-29“, yra absoliutus melas“.
Autoritarinis prezidentas sakė, esą naikintuvo užduotis buvo užtikrinti ryšį ir padėti laineriui nusileisti, jei kiltų kritinė situacija.
„Teiginiai, kad oro uoste įgulą ir keleivius laikė ginkluoti žmonės, yra dar viena nesąmonė. Ekipažas septynias valandas kažkam skambino telefonu ir nenorėjo išvykti“, – sakė A. Lukašenka.
Sekmadienio popietę Minsko oro uoste buvo nutupdytas keleivinis bendrovės „Ryanair“ lėktuvas, skridęs iš Atėnų į Vilnių. Jis buvo priartėjęs prie Lietuvos oro erdvės, tačiau buvo priverstas pasukti į Baltarusijos sostinę.
Aviakompanija „Ryanair“ pranešė, kad lėktuvas su daugiau kaip šimtu keleivių nusileido Minsko oro uoste, nes Baltarusijos oro dispečeriai informavo apie potencialią saugumo grėsmę lėktuve. Ši informacija vėliau nepasitvirtino.
Be to, Baltarusija buvo pakėlusi naikintuvą MiG-29 ir karinį sraigtasparnį Mi-24.
Šiuo lėktuvu skrido žurnalistas Ramanas Pratasevičius. Lėktuvui nusileidus Minske, jis sulaikytas, taip pat sulaikyta jo mergina, Europos humanitarinio universiteto Vilniuje studentė, Rusijos pilietė Sofija Sapega.
Europos Sąjunga ir JAV pasmerkė priverstinį lainerio nutupdymą Minske ir pareikalavo paleisti R. Pratasevičių ir S. Sapegą.
Baltarusijos režimas tvirtina, kad pranešimą apie bombą lėktuve gavo iš palestiniečių judėjimo „Hamas“ karių“. Kodėl su lėktuvu, skridusiu į Vilnių, susijęs laiškas buvo išsiųstas Minsko oro uostui, pareigūnai nepaaiškino.
Pasirodžius tokiam Baltarusijos pareiškimui, pati „Hamas“ netrukus paskelbė, kad nėra niekaip susijusi su priverstiniu „Ryanair“ lėktuvo nutupdymu.
Nuo 1994 metų Baltarusijai vadovaujantis A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.
Po rinkimų šalyje kilo beprecedenčiai protestai, o valdžia ėmėsi brutalių priemonių jiems nuslopinti. Buvo sulaikyta tūkstančiai žmonių, keli protestuotojai žuvo, o visi pagrindiniai A. Lukašenkos oponentai buvo įkalinti ar priversti pasitraukti į užsienį.
Daugiau kaip 400 protestuotojų buvo skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
[email protected], Užsienio naujienų skyrius