Multanas, Pakistanas, birželio 7 d. (AP-BNS). Pietų Pakistane ankstų pirmadienį susidūrus dviem traukiniams aukų skaičius padidėjo iki mažiausiai 38, gelbėtojams ir kaimo gyventojams besistengiant ištraukti iš nuolaužų dešimtis sužeistųjų ir žuvusiųjų kūnus.
Pasak pareigūnų, nelaimė įvyko Gotkio rajone Sindo provincijos šiaurinėje dalyje, šalia Daharkio miesto, iš Karačio į Sargodą važiavusiam „Millat Express“ traukiniui nulėkus nuo bėgių ir atsidūrus priešinga kryptimi iš Ravalpindžio vykusio „Sir Syed Express“ traukinio kelyje. Tiksli įvykio priežastis dar nenustatyta.
Naktį aidėjo pagalbos šauksmai, gyviems likusiems žmonėms stengiantis išsilaisvinti iš vagonų ir vietos gyventojams puolus į įvykio vietą jiems padėti. Išaušus iki 20 keleivių tebebuvo įstrigę sumaitotuose vagonuose, o gelbėtojai mėgino juos ištraukti pasitelkdami sunkiąją techniką, informavo aukšto rango rajono policininkas Umaras Tufailas.
„Mums iššūkis yra greitai išgelbėti keleivius, kurie tebėra įstrigę nuolaužose“, – nurodė U. Tufailas.
Žuvusiųjų skaičius rytą kelis kartus augo, o policija po keleto valandų pranešė, kad aukų yra mažiausiai 38. Dar dešimtys žmonių yra sužeisti.
Anksčiau geležinkelių ministras Azamas Swati (Azamas Svatis) įvykio vietoje naujienų agentūrai AP sakė, kad inžinieriai ir ekspertai bando nustatyti nelaimės priežastį. Anot ministro, bus nagrinėjamos visos versijos, įskaitant sabotažo galimybę.
Anot geležinkelių pareigūnų, abiejuose traukiniuose iš viso buvo apie 1 100 keleivių. Šiuo metu organizuojama pagalba gyviems išlikusiems žmonėms.
Pakistano ginkluotosios pajėgos pranešė dalyvaujančios gelbėjimo operacijoje. Iš netoliese esančio miesto į Gotkį buvo išsiųsta kariuomenės gydytojų ir paramedikų, taip pat išskrido sraigtasparnis su kariniais inžinieriais.
Anot vietos žiniasklaidos, dalis nuo bėgių nulėkusio traukinio keleivių vyko į vestuves, tačiau lieka neaišku, ar jų yra tarp sužeistųjų ar žuvusiųjų. Reportažuose buvo parodyta, kaip greitosios pagalbos automobiliai sužeistus keleivius gabena į ligonines. Pasak Pakistano televizijų, praėjus keturioms valandoms po avarijos sunkioji technika dar nebuvo pasiekusi įvykio vietos.
Pakistano ministras pirmininkas Imranas Khanas (Imranas Chanas) išreiškė sielvartą dėl tragedijos. Jis per tviterį pranešė liepęs pradėti tyrimą ir paprašęs geležinkelių ministro prižiūrėti gelbėjimo operaciją.
„Sir Syed Express“ traukinio mašinistas Aijazas Ahmedas (Aidžazas Ahmedas) Pakistano televizijai „Geo News“ sakė, kad pamatęs kliūtį jis visų jėgų stengėsi sustabdyti savo traukinį, bet nesugebėjo to padaryti. Jis negalėjo paaiškinti, kaip liko gyvas.
Kai kurie hospitalizuoti sužeistieji buvo kritinės būklės. Vietos kaimo gyventojas Malikas Aslamas sakė „Geo News“, kad buvo sužeista apie 100 žmonių ir kad jis, padėdamas gelbėtojams, suskaičiavo mažiausiai 30 kūnų.
Nesunkiai sužeistas Mohammadas Aminas, buvęs nuo bėgių nuvažiavusiame „Millat Express“ traukinyje, AP iš ligoninės pasakojo, kad prieš traukiniui išvykstant iš pietinio Karačio uostamiesčio jis ir kartu keliavęs jo brolis matė, kaip mechanikai atlieka darbus viename iš vagonų.
Abu vyrai pagalvojo, kad buvo aptikta gėdimų, bet buvo patikinti, jog viskas yra gerai. M. Amino teigimu, vagonas, kuriame buvo atliekami darbai, vėliau ir nuriedėjo nuo bėgių.
Bendrovės „Pakistano geležinkeliai“ pirmininkas Habiburas Rehmanas Gilani (Habiburas Rehmanas Gilanis) televizijai „Geo News“ nedetalizuodamas pareiškė, jog bėgių ruožas, kur įvyko avarija, buvo senas ir kad jį reikėjo pakeisti.
Traukinių avarijų Pakistane įvyksta gana dažnai, daugiausia dėl saugos standartų nesilaikymo, prastai prižiūrimos ir senstančios geležinkelių sistemos bei mašinistų aplaidumo.
2019-ųjų spalį mažiausiai 75 žmonės žuvo kilus gaisrui iš Karačio į Ravalpindį važiavusiame keleiviniame traukinyje.
2016-aisiais Karačyje susidūrus dviem traukiniams, gabenusiems šimtus keleivių, žuvo 21 žmogus.
1990-aisiais šalies pietuose į stovėjusį krovininį traukinį sąstatą įsirėžus pilnutėliam keleiviniam traukiniui žuvo 210 žmonių. Tai buvo didžiausia geležinkelių katastrofa Pakistano istorijoje.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
[email protected], Užsienio naujienų skyrius