Lietuvos bankas šių metų BVP augimo prognozę didina iki 5,1 proc. (dar papildytas)

papildymai visame tekste

Vilnius, birželio 14 d. (BNS). Lietuvos bankas (LB), įvertinęs gerus šių metų pirmojo ketvirčio ekonomikos rodiklius, 2021 metų bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę padidino iki 5,1 procento. Kovo mėnesį centrinis bankas prognozavo, kad šalies ekonomikos augimas šiemet bus 2,9 procento.

„Geresni nei tikėtasi Lietuvos bendrojo vidaus produkto duomenys pirmąjį ketvirtį, kurio metu buvo taikoma daug ekonominės veiklos apribojimų, leidžia tikėtis gerokai spartesnio ekonomikos augimo ir toliau“, – pirmadienį spaudos konferencijoje pristatydamas naujausias makroekonomikos prognozes sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Prognozuojama, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės iki 4,1 procento. Kovo mėnesį LB prognozavo, kad 2022 metais šalies BVP augs 5,1 procento.

LB ekonomistų vertinimu, privatus vartojimas šiemet augs 6,2 proc., o 2022 metais – 6,5 proc. (kovo prognozė – atitinkamai 4,8 proc. ir 6,7 proc.). Valdžios sektoriaus vartojimas šiemet turėtų ūgtelėti 0,3 proc., o kitąmet išlikti nepakitęs (kovą prognozuota, kad jis artimiausius dvejus metus nesikeis), investicijos turėtų augti atitinkamai 8,5 proc. ir 5,5 proc. (kovo prognozė – po 5 proc.).

Lietuvos eksportas šiemet turėtų augti 8,2 proc., o 2022 metais – 5,9 proc. (kovo prognozė – po 5,9 proc.), importo augimas turėti siekti 11,4 proc. ir 7,9 proc. (kovo prognozė – 9,8 proc. ir 6,7 proc.).

Prognozuojama, kad nedaro lygis, pernai siekęs 8,5 proc., šiemet sumažės iki 7,1 proc., o 2022 metais – iki 6,6 proc. (kovo prognozė – 8,4 proc. ir 7 proc.), o darbo užmokesčio augimas sieks atitinkamai 7 proc. ir 5,9 proc. (kovo prognozė – 6,3 proc. ir 5,5 proc.).

LB ekonomistų vertinimu, suderinta vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 2,2 proc., o 2022 metais – 2,1 proc. (kovo prognozė – 1,6 proc. ir 1,9 proc.).

„Šis padidėjimas sietinas su naftos kainomis, kurias didina atsigaunanti pasaulio ekonomika ir gerėjantys lūkesčiai dėl jos raidos. Taip pat greičiau nei tikėtasi atsigavus pasaulinei gamybai susiformavę tiekimo trikdžiai ir spaudimas žaliavų kainoms turės įtakos ir pramonės prekių kainoms, kurios augs kiek sparčiau“, – sakė G. Šimkus.

Pasak LB, nepaisant gerų ekonomikos perspektyvų, vis dėlto budrumo reikia dėl augančių biudžeto deficito ir valstybės skolos, tebeegzistuojančios įmonių bankrotų bangos rizikos ir aktyvios gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos.

„Lietuvos ekonomika „persirgo“ palyginti švelnia forma, net jei atskiruose ūkio sektoriuose simptomai buvo ir tebėra pakankamai rimti. Pandemijos pasekmių švelninimo priemonės labiausiai nukentėjusiesiems tebėra svarbios, tačiau jau dabar turime atlikti namų darbus, kad parama būtų ne „pravalgyta“, o efektyviai investuota, taip prisidedant prie tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo pasibaigus pandemijai“, – tvirtino G. Šimkus.

Jo teigimu, į ekonomikos transformaciją investuotos milijardinės europinės paramos lėšos padidintų ilgalaikį ekonomikos potencialą ir sudarytų palankesnes sąlygas mažinti valstybės skolos lygį ateityje.

Patvirtintoje 2021 metų Stabilumo programoje ir šiuo metu svarstomuose biudžeto pakeitimuose numatoma, kad nuo 2020 metų iki 2023-ųjų skola padidės beveik 10 proc. punktų iki 58 proc. BVP ir priartės prie Mastrichto kriterijaus – 60 proc. BVP. Biudžeto deficitas kitąmet sieks 6 proc. – bus dvigubai didesnis, nei planuota anksčiau, ir tik 2024 metais grįš žemiau Europos stabilumo ir augimo pakte nubrėžtos 3 proc. ribos.

[email protected], +370 5 205 85 20, Verslo naujienų skyrius

dalintis