Kišiniovas, liepos 11 d. (AFP-BNS). Moldovoje sekmadienį vyksta visuotiniai rinkimai, per kuriuos šalies piliečiai renka naująjį parlamentą, pakeisiantį ankstesnįjį, kurį prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) paleido, siekdama sustiprinti savo pozicijas prieš prorusiškąsias jėgas.
Į Europos Sąjungą (ES) Moldovą atvesdinti norinti M. Sandu lapkritį įveikė Kremliaus remiamą tuometinį valstybės vadovą Igorį Dodoną, pažadėjusi kovoti su korupcija vienoje skurdžiausių Europos šalių.
Moldovoje, kuri yra įsispraudusi tarp Ukrainos ir NATO narės Rumunijos, nuo seno vyrauja dvi priešingos stovyklos: pritariančiųjų glaudesniems ryšiams su Europos Sąjunga (ES) ir visų pirma Rumunija, ir besikabinančiųjų į sovietinių laikų santykius su Maskva.
I. Dodonui ištikimiems įstatymų leidėjams trukdant M. Sandu ištesėti duotus pažadus įgyvendinti reformas, buvusi Pasaulio Banko ekonomistė balandį paleido parlamentą ir paskelbė pirmalaikius rinkimus.
Rinkimų apylinkės duris atvėrė 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir bus uždarytos 21 valandą.
„Turime šansą atsikratyti vagių ir išrinkti visavertę ir gerą vyriausybę“, – ketvirtadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi pareiškė M. Sandu, kalbėjusi pagrindine Moldovoje rumunų kalba.
Kitoje kalboje ji rusiškai pareiškė: „Moldovoje ateina pokyčių metas.“
Jos žodžiai sulaukia atgarsio visuomenėje, juolab kad šalį pastaraisiais metais sudrebino ne viena politinė krizė.
„Ji tikrai nori pakeisti šalį į gerą pusę“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė jauna Kišiniovo gyventoja Natalija Cadabnuic (Natalija Kadabnuik).
M. Sandu daugeliui Moldovos gyventojų tapo „pokyčių simboliu“, pareiškė politikos analitikas ir buvęs šalies ambasadorius Jungtinėse Tautose Aleksejus Tulburas.
Dėl mandatų sekmadienį varžosi 20 partijų ir du rinkiminiai blokai.
Kad patektų į parlamentą, partijoms reikės įveikti 5 proc. balsų slenkstį, o rinkiminiams blokams – 7 proc. ribą.
Parlamentas, kurį sudaro 101 įstatymų leidėjas, renkamas ketverių metų kadencijai.
Prieš pat rinkimus visuomenės nuomonės apklausos rodė, kad M. Sandu centro dešiniųjų partija „Veiksmas ir solidarumas“ pelnys 35–37 proc. balsų, o partijos varžovai – I. Dodono vadovaujamų socialistų ir buvusio prezidento Vladimiro Voronino vadovaujamų komunistų koalicija – 21–27 proc. balsų.
Tačiau į šiuos duomenis įtraukti tik gyvenantieji šalyje.
Analitikai sako, kad rinkimų rezultatus gali nulemti diaspora, kurią sudaro daugiau nei trečdalis balsavimo teisę turinčių Moldovos rinkėjų ir kuri per prezidento rinkimus palaikė M. Sandu.
Jų skaičiavimais, diaspora M. Sandu partijos rezultatą gali padidinti 10–15 procentinių punktų.
Analitikai taip pat teigia, kad rinkimai greičiausiai suduos smūgį Rusijai, kuri nori, kad Moldova liktų jos įtakos zonoje.
„Dauguma bus proeuropietiška ir Rusijos įtaka susilpnės“, – pareiškė Moldovos politikos ekspertas Sergijus Gerasimčukas.
[email protected], Užsienio verslo naujienų skyrius