D. Kreivys: baltarusiška elektra neturės jokios galimybės patekti į Lietuvą (atnaujintas)

Vilnius, liepos 22 d. (BNS). Vyriausybės komisijai pritarus naujoms Lietuvos prekybos elektra su trečiosiomis šalimis taisyklėms, energetikos ministras sako, kad jas įgyvendinus nebus jokios galimybės baltarusiškai elektrai patekti į Lietuvos ir kitų Baltijos šalių rinką.  

„Pradėjus įgyvendinti šias priemones neturėtų būti net galimybės elektrai patekti iš Baltarusijos. Dabar elektra neteka dėl to, kad Ukraina nedalyvauja apsikeitimo sandoriuose ir neperka baltarusiškos elektros, bet artėjant šildymo sezonui gali būti visokių pokyčių ir toj pačioj Ukrainoje, ir tam, kad turėtume visus svertus savo rankose, mes turime įgyvendinti tuos sprendimus“, – BNS sakė Dainius Kreivys.

Jo teigimu, naujos prekybos taisyklės apims fizinių elektros pralaidumų tarp Lietuvos ir Baltarusijos valdymą, „jo susigrąžinimą iš BRELL sistemos į mūsų rankas“: „Fiziniai pralaidumai bus nustatyti tokie, kurie užtikrins antiastavinio įstatymo vykdymą, kad baltarusiška elektra nepatektų į Lietuvos rinką.“

Be to, pasak D. Kreivio, priimti ir keli kiti sprendimai, kurių dėl konfidencialumo jis teigė negalintis  komentuoti.

„Per artimiausius porą mėnesių tie sprendimai bus pradėti įgyvendinti ir apie juos informuosime žiniasklaidą“, – pridūrė jis. 

Naujoms taisyklėms ir priemonėms ketvirtadinį pritarė premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė elektros tinklų sinchronizavimo su Vakarais bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija. 

I. Šimonytė pabrėžė, jog naujos taisyklės užkirs kelią prekiauti baltarusiška elektra Lietuvoje, tačiau šalis galės  ir toliau prekiauti elektra su Rusija ir jos Karaliaučiaus sritimi.

Dabar priemonių planą turės patvirtinti Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). Jei VERT pritars, nuo rugsėjo vidurio maksimalus pralaidumas (angl. Total Transfer Capacity, TTC) iš Baltarusijos į Lietuvą bus sumažintas nuo 1250 MW iki 400 MW – to pakaktų sistemos saugumui.

Tuomet Latvija prekybai su Rusija galės išduoti pajėgumus, atitinkančius linijų pralaidumą. 

„Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis liepos pradžioje sakė, jog nuo to, koks yra maksimalus fizinis pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą, priklauso, koks bus nustatomas komercinis (angl. Net Transfer Capacity, NTC) pralaidumas iš Rusijos į Latviją.

Latvijos ir Estijos taikomoje metodikoje vertinamas maksimalus Baltarusijos–Lietuvos jungčių pralaidumas.

Lietuva elektros importą iš Baltarusijos nutraukė nuo pernai lapkričio, kai Astravo AE pradėjo gaminti elektrą. Tačiau baltarusiška elektra patenka į Baltijos šalių rinką, kai ja kaip rusiška suprekiaujama Rygos biržoje, todėl Lietuvai patvirtinus naujas taisykles, importas iš Rusijos į Latviją gerokai  sumažės.

Lietuvos pareigūnai sako, kad nuo kovo mėnesio baltarusiška elektra iš esmės nebepatenka į Lietuvą ir už ją Baltarusija nebegauna pinigų. Tačiau nuo metų pradžios iki tol Lietuvos vartotojai už ją sumokėjo apie 16 mln. eurų.

Kol kas nesutampa Lietuvos ir Latvijos bei Estijos požiūris, kaip techniškai įgyvendinti politinį susitarimą, kad Baltijos šalyse nesaugia baltarusiška elektra neturi būti prekiaujama. Latvija teigia, kad jos importuojama elektra yra rusiška, nes ji turi Rusijos patvirtintus kilmės sertifikatus. 

Estijos ir Latvijos atstovai šiemet pasiūlė kompromisą – sumažinti pralaidumų koeficientą nuo 0,62 iki 0,47, tačiau jis netenkino Lietuvos, kuri siūlė 0,32–0,33 koeficientą (320 megavatų yra Latvijos jungties pajėgumas). 

Vyriausybinė komisija taip pat pažymėjo, kad Lietuva ir toliau turi siekti sutarimo su Latvija ir Estija dėl bendrų taisyklių, kaip prekiauti elektra iš trečiųjų šalių.

„Mes turime savo svertus, juos kaimynų operatoriai žinos ir bus lengviau susitarti ir dėl bendrų taisyklių. Manau, kad visos tos priemonės bus papildomas stimulas operatoriams susitarti, nes nebus dėl ko ginčytis“, – BNS sakė D. Kreivys. 

Autorė Roma Pakėnienė

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 19, Verslo naujienų skyrius

Jei ši informacija Jums naudinga, kviečiame prenumeruoti BNS naujienlaiškį ir taip prisidėti prie kokybiškos žiniasklaidos stiprinimo.
dalintis