Tokijas, liepos 28 d. (AFP-BNS). Dvi iš didžiausių sporto žvaigždžių, japonų tenisininkė Naomi Osaka ir amerikiečių gimnastė Simone Biles (Simon Bails), pastarosiomis savaitėmis viešai prisipažino turinčios problemų dėl psichinės sveikatos – ir jų pripažinimas galėtų tapti platesnių pokyčių katalizatoriumi.
JAV superžvaigždė gimnastė S. Biles antradienį pribloškė Olimpiados žiūrovus savo sprendimu pasitraukti iš moterų komandinės sportinės gimnastikos finalo, pareiškusi: „Turiu padaryti tai, kas man būtų naudinga – sutelkti dėmesį į savo psichinę sveikatą ir nekenkti savo savijautai bei gerovei.“
24 metų sportininkė anksčiau jau buvo užsiminusi, kad jaučia didžiulį spaudimą Japonijos sostinėje, parašiusi „Instagram“: „Tikrai jaučiu, kad kartais ant mano pečių krenta viso pasaulio našta.“
Trečiadienį S. Biles taip pat pasitraukė iš daugiakovės finalo, o jos tolesnio dalyvavimo olimpiadoje perspektyvos yra neaiškios.
Keturis kartus olimpinį auksą iškovojusi gimnastė socialiniuose tinkluose sulaukė užuojautos antplūdžio – ir ne tik iš sporto srities atstovų.
JAV vaikų fondo UNICEF vadovė Henrietta Fore (Henrieta For) tviteryje padėkojo S. Biles „už tai, kad ji tapo sektinu pavyzdžiu ir parodė pasauliui, kad teikti pirmenybę psichinei sveikatai yra normalu“.
Antradienį teniso gerbėjus šokiravo ir kitos garsenybės – N. Osakos, įžiebusios olimpinę ugnį per atidarymą – ankstyvas pasitraukimas.
Būdama vilties ženklu Japonijoje ir vienu iš Olimpiados veidų, 23 metų japonė pareiškė patyrusi „daug spaudimo“.
Japonė buvo sugrįžusi į sportą po dviejų mėnesių pertraukos, atskleidusi, kad ją kamuoja depresija.
S. Biles ir N. Osaka, kurių amžius skiriasi vos keliais mėnesiais, toli gražu nėra vienintelės jaunos atletės, viešai prakalbusios apie savo problemas.
Per anksčiau šį mėnesį vykusį Vimbldono teniso turnyrą 18 metų britė Emma Raducanu (Ema Radukanu) netikėtai pasiekė ketvirtą raundą, o paskui pasitraukė iš varžybų dėl problemos, kurią ji iš pradžių pavadino „kvėpavimo sunkumais“.
Vėliau sportininkė paaiškino, kad „visa patirtis mane pasivijo“.
Tokioje padėtyje atsiduria ne tik jaunos moterys. Po E. Raducanu paaiškinimo Anglijos futbolo rinktinės ir klubo „Manchester United“ puolėjas Marcusas Rashfordas (Markusas Rašfordas) sakė, kad paauglystėje jis irgi patirdavo kažką panašaus.
2018 metais NBA žvaigždė Kevinas Love'as (Kevinas Lavas) atskleidė, jog kartą per rungtynes jį ištiko panikos priepuolis, o olimpinio plaukimo garsenybė Michaelas Phelpsas (Maiklas Felpsas) ir Anglijos kriketo žaidėjas Marcusas Trescothickas (Markusas Treskotikas) taip pat atviravo apie savo problemas dėl psichinės sveikatos.
„Burbulo spaudimas“
Australijos Monasho (Monašo) universiteto sporto psichologijos ir sporto žurnalistikos ekspertė Julie-Ann Tullberg (Žuli En Tulberg) naujienų agentūrai AFP sakė, kad „psichinė sveikata jau ilgą laiką buvo pamirštama, kaip nepatenkinamų rezultatų per tokius įtemptus sporto renginius kaip Olimpinės žaidynės priežastis“.
„Tačiau dabar sportininkai nori atvirai kalbėti apie jiems daromą spaudimą“, – sakė ji.
Anot J.-A. Tullberg, žmonės susiduria su „nerimu dėl rezultatyvumo“ visose gyvenimo srityse, o tą nerimą sustiprino dabartinė padėtis pasaulyje, kai žmonės dėl koronaviruso pandemijos periodiškai gyvena karantino sąlygomis.
„Tačiau dabar žmonės yra labiau linkę kalbėti apie“ savo psichinę sveikatą, pridūrė ji.
„Mums nuolat siūlomos palaikymo grupės, mes raginami siekti pagalbos, o žmonės dabar naudojasi šiomis galimybėmis, nes jie taip nebebijo pasekmių, jeigu jų darbo vietoje žinoma, kad jie patiria sunkumų“, – pažymėjo ekspertė.
Pasak J.-A. Tullberg, beprecedentės viruso prevencijos priemonės, taikomos Tokijo žaidynių sportininkams, privalantiems nepalikti olimpinio kaimelio, neabejotinai turėjo įtakos rungtynių dalyviams.
„Manau, kad olimpinio kaimelio burbulas daro didelę įtaką atletams“, – sakė ekspertė.
„Anksčiau jie po renginių galėjo eiti į vakarėlius, tačiau dabar jie to daryti negali pirmąkart pastarojo meto istorijoje“, – pridūrė ji.
„Kur parama?“
Toronto priklausomybių ir psichinės sveikatos centro klinikinė psichologė Katy Kamkar (Keiti Kamkar) pažymėjo, kad S. Biles prisipažinimas gali padėti „normalizuoti pokalbį“.
„Sporto pasaulyje visuomet buvo akcentuojamas fizinis ir protinis pasirengimas“, – sakė ji Kanados visuomeniniam radijui.
„Tai savo ruožtu gali toliau kurstyti tam tikrą tylų kentėjimą ir saviizoliaciją“, – pridūrė K. Kamkar.
Aly Raisman (Eli Raisman), triskart olimpinė čempionė ir buvusi S. Biles komandos draugė, pareiškė, kad dėl į ją dedamų lūkesčių masto prieš Tokijo žaidynes pastaroji kelis mėnesius patyrė didžiulį spaudimą.
„Visi turi savo ribas – ji gi yra žmogus“, – JAV televizijai sakė A. Raisman.
Pernai karjerą užbaigusi 27-erių A. Raisman abejojo, kad S. Biles ir kiti amerikiečių sportininkai sulaukdavo tinkamos psichologinės paramos.
„Kai treniravausi, tikrai neturėjome išteklių kalbėti apie savo psichinę sveikatą ar net būdus tai suprasti“, – sakė ji televizijai ESPN.
„Turime paklausti tokių organizacijų kaip JAV Gimnastikos administracija ir Jungtinių Valstijų olimpinis komitetas: ką jūs darote, kad palaikytumėte savo sportininkus, ir kaip galime pasirūpintini sportininkais, kad jie nesijaustų taip, kad jiems taip sunku, kad jie negali net baigti varžybų?“ – klausė sportininkė.
Redaktorė Rūta Androšiūnaitė
[email protected], Užsienio naujienų skyrius