Tvoros statybą pasienyje ketinama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu (papildytas)

papildyta balsavimo rezultatais, nauja 3 pastraipa

Vilnius, rugpjūčio 10 d. (BNS). Tvoros statybą pasienyje su Baltarusija ketinama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu ir leisti taikyti šiam projektui tam tikras išlygas.

Tai numatoma antradienį Seimui pateiktame specialiame Fizinio barjero prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija įrengimo įstatymo projekte.

Už jį po pateikimo balsavo 80 Seimo narių, prieš buvo trys, susilaikė 39. Įstatymą numatoma priimti ypatingos skubos tvarka.

Jį pristatydama vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sakė, jog tai, kad 30 metų nėra tvirtos, patikimos sienos su diktatoriaus valdoma Baltarusija, yra nesuprantama.

„Būtina įrengti tvirtą patikimą sieną su Baltarusija ir tai padaryti, kaip įmanoma greičiau“, – pabrėžė ministrė.

Jos teigimu, priimtas įstatymas leistų tvoros statybą pasienyje sutrumpinti dvigubai.

Fizinio barjero statybą siūloma pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu.

„Įstatymu siekiama sudaryti teisines, finansines ir organizacines sąlygas operatyviniam fizinio barjero įrengimui“, – teigė vidaus reikalų ministrė.

Projekte numatytos viešųjų pirkimų, leidimų gavimo išlygos šiam projektui. Jas labiausiai ir kritikavo opozicijos atstovai.

„Valstiečiai“ Dainius Gaižauskas ir Saulius Skvernelis klausė, kodėl neužtenka dabar galiojančių įstatymuose numatytų viešųjų pirkimų išimčių esant ekstremaliai situacijai.

„Turime įstatymus, kurie leidžia viešuosius pirkimus atlikti per vieną dieną“, – sakė D. Gaižauskas.

A. Bilotaitė atkreipė dėmesį, kad galiojančios išlygos numatytos ekstremalios situacijos metu.

„Jeigu situacija pasikeis ir nebebus ekstremalios situacijos, nebestatysime tvoros pasienyje?“ – savo ruožtu opozicijos atstovų klausė ministrė.

Socialdemokratas Algirdas Sysas teiravosi, kas garantuos šio projekto skaidrumą.

Pagal įstatymo projektą, fizinis barjeras turėtų būti įrengtas kiek įmanoma greičiau.

Opozicijos atstovai ragino į projektą įrašyti konkrečią datą ir konkrečią projektui reikalingą sumą.

Įgaliojimai priimti sprendimus dėl tvoros statybų, tokius kaip nustatomas projekto užsakovas ir vykdytojas, jų funkcijos, konkrečių darbų atlikimo vieta, darbų atlikimo terminai, finansavimo tvarka ir t. t. būtų suteikiami Vyriausybei.

Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau yra patvirtinusi, kad tvorą statyti pavesta būtų vienai valstybės energetikos grupės „Epso-G“ įmonių.

Siekiant stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį pasienyje su Baltarusija planuojama įrengti dvigubą užtvarą – nutiesti aštrios vielos „Concertina“ užtvarą ir pastatyti vielinę tvorą.

Pagal Valstybės sienos apsaugos siūlymą, 508 kilometrų pasienio ruože ketinama statyti keturių metrų aukščio metalinę pastiprintos vielos tvorą su Y formos viršūnėmis. Ant jų papildomai būtų montuojama pjaunanti viela „Concertina“.

VSAT skaičiavimu, minėtos tvoros pastatymas kainuotų apie 152 mln. eurų.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius migracijos srautus vadina Baltarusijos režimo hibridine agresija. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis.

Taip pat priimtas sprendimas apgręžti neteisėtai sieną bandančius kirsti asmenis, tai gerokai sumažino plūstančiųjų srautus.

Autorė Jūratė Skėrytė

redakcija@bns.lt, +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius

dalintis