papildyta nuo 10 pastraipos
Vilnius, rugpjūčio 25 d. (BNS). „Swedbank“ iki 4,2 proc. pagerino šių metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, šalies ūkiui pirmąjį šių metų pusmetį spurtavus greičiau, nei tikėtasi, tačiau kitų metų prognozę sumažino iki 3,5 proc.
Balandį „Swedbank“ ekonomistai prognozavo, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet paaugs 3 proc., kitais metais – net 4,9 proc.
„Mūsų pagrindinė prielaida yra ta, kad virusas su delta ir galimai kitomis atmainomis plis ir toliau“, – apžvalgos pristatymo renginyje trečiadienį sakė vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tačiau, anot jo, ekonominės pasekmės šiuo metu yra gerokai mažesnės nei pirmųjų pandemijos bangų metu, daugumai verslų ir gyventojų prisitaikius prie situacijos.
„Swedbank“ prognozuoja, kad blogiausių scenarijų padės išvengti vakcinos nuo koronaviruso, todėl griežti karantinai, kokie Lietuvoje buvo 2020-ųjų pavasarį bei praėjusią žiemą, yra mažai tikėtini.
Pasak N. Mačiulio, kitų metų prognozė reikšmingai sumažinta ir todėl, jog nemaža dalis atsigavimo, kuris anksčiau buvo prognozuotas 2022 metams, buvo stebėta jau šiemet.
„Tą atsigavimą, kurį prognozavome 2022 metais, jis jau įvyko 2021 metais. Be to, puse procento punkto vertiname, kad Lietuvos BVP augimą sumažins neigiama įtaka dėl eksporto į Baltarusiją praradimas ir galimai mažesnis eksportas į Kiniją“, – sakė jis.
Tačiau, pasak ekonomisto, Baltarusijos tranzito praradimas bus labiau susijęs su pasekmėmis kelioms įmonėms – „Lietuvos geležinkeliams“ ar Klaipėdos uosto direkcijai.
„Bet nacionaliniu mastu tai didelio, apčiuopiamo poveikio nebus, netgi prie pačio blogiausio scenarijaus, net prie pačio blogiausio scenarijaus, kuomet prekybiniai, ekonominiai ryšiai nusloptų visai“, – sakė N. Mačiulis.
Opi problema – darbuotojų trūkumas
Pasak N. Mačiulio, nedarbo problema pandemijos kontekste atsitraukė labai greitai – Statistikos departamento tyrimas rodo, kad nedarbo lygis yra nukritęs iki 6,4 proc. bei nedaug viršija prieš pandemiją buvusį lygį.
Daug rimtesne problema, anot jo, tampa darbuotojų trūkumas.
„Vis didesnė dalis įmonių pramonėje, paslaugų, statybų sektoriuose sako, kad vienas pagrindinių veiksnių, ribojančių veiklą ir plėtrą, yra darbuotojų trūkumas“, – sakė N. Mačiulis.
„Tą gerai iliustruoja ir laisvų darbo vietų skaičius, kuris liepos pabaigoje buvo virš 22 tūkst. Tokiu metu laiku per pastarąjį penkmetį būdavo daugmaž dvigubai mažesnis skaičius“, – teigė jis.
Anot jo, tokia situacija didina darbuotojų derybinę galią, kas atsispindi atlyginimų augimo tendencijose.
„Pernai vidutinis darbo užmokestis padidėjo dešimtadaliu. Šiemet padidinome vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę iki 10,3 proc., kitų metų – iki 8,2 proc.“, – teigė ekonomistas.
„Jeigu pastaruosius porą metų didelę įtaką turėjo minimalaus mėnesinio atlyginimo augimas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimas, tai, turbūt, ir ateityje neišblės tie veiksniai. Bet privatus sektorius konkuruodamas dėl darbuotojų ir matydamas trūkumą daugelyje sektoriuje yra priverstas didinti atlyginimus štai tokiais tempais“, – sakė jis.
Infliacija – aukštyn
Liepą metinė infliacija Lietuvoje pasiekė 4,3 proc. ir buvo viena didžiausių Europos Sąjungoje. N. Mačiulis tvirtina, kad iki metų pabaigos kainų augimas gali pasiekti net 6 proc.
Tačiau ekonomistas sako, jog tokį staigų infliacijos šuolį didele dalimi nulėmė išoriniai veiksniai.
„Apie du trečdaiai infliacijos yra susijusi su brangesniu transportu, brangesne nafta ir kuru, ir nuo liepos 1 dienos pabrangusia elektra ir dujomis. Bet, aišku, vis didesnė įtaka bus ir sparčiai augančių atlyginimų“, – pabrėžė jis.
Tačiau „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, jog infliacija tokiame lygyje ilgai nesilaikys ir kitąmet smuktels iki 3,7 proc.
„Tai vis tik yra viena didžiausių euro zonos infliacijų ir gerokai didesnė nei Europos Centrinio Banko (ECB) 2 proc. tikslas“, – teigė N. Mačiulis.
„Bet Lietuva vis dar yra konvergencijos procese, pagal atlyginimus ir kainas vis dar artėjame prie euro zonos vidurkio. Tokia virš 2 proc. išliekanti infliacija yra labai tikėtina“, – tvirtino jis.
„Swedbank“ ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad nepaisant grėsmingai atrodančių infliacijos rodiklių, banko skaičiuojamas ekonomikos perkaitimo indeksas, į kurį įeina šeši skirtingi rodikliai, rimto perkaitimo ženklų šiuo metu nerodo.
Autorius Paulius Viluckas
[email protected], +370 5 205 85 21, Verslo naujienų skyrius