naujos 10-17 ir trys paskutinės pastraipos
Vilnius, rugsėjo 3 d. (BNS). Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba penktadienį nesusitarė dėl minimalios mėnesio algos (MMA) didinimo nuo 2022 metų sausio.
Didžioji dalis profesinių sąjungų palaikė Vyriausybės siūlymą didinti MMA 88 eurais (13,7 proc.) – nuo 642 iki 730 eurų, tačiau darbdaviai su tuo nesutiko – jie piktinosi, kad Vyriausybė pakeitė savo ankstesnį siūlymą nepasitarusi su Trišale taryba.
Dalis profsąjungų atstovų taip pat mano, kad diskutuoti taryboje nebėra prasmės.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas kartojo, kad MMA didinti labiau nei planuota leidžia naujausios Finansų ministerijos prognozės. Anot jo, MMA didinimas galėtų mažinti nedarbą, be to, skatinti darbdavius didinti produktyvumą.
„Labiausiai didėtų pajamos mažiausiai uždirbantiems, kurie gauna MMA ar mažiau, apie 127 tūkst. darbuotojų Lietuvoje, tačiau Lietuvos bankas prognozuoja, kad turės įtakos ir vidutiniam darbo užmokesčiu apie 1,5 procento“, – posėdyje sakė jis.
Viceministro teigimu, pritarus naujam dydžiui, MMA į rankas siektų 518 eurų. Tuo metu Latvijoje MMA į rankas siekia 500 eurų, Estijoje – 546 eurus, Rusijoje – 130 eurų, o Baltarusijoje – 110 eurų.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Ričardas Sartatavičius sako, kad Vyriausybė negerbia socialinių partnerių.
„Tai, kaip vyksta dabar, yra labai negražus dalykas. Esame diskutavę birželį dėl MMA, išsakėme pozicijas, netgi siūlėme keisti formulę skaičiavimo atsižvelgdami į tam tikrus kriterijus. Buvo pasakyta, kokia yra pagal Lietuvos banko skaičiavimus, remiantis Finansų ministerijos prognozėmis, nustatyta 703 eurų suma. Viskas staiga apsivertė, nieko per tą laiką negirdėjome, birželį jau turėjo būti sprendimas, o mes kaip pilypas iš kanapių išgirstame 730 eurų“, – posėdyje sakė R. Sartatavičius.
Jis pabrėžė, jog toks didinimas pažeis verslo konkurencingumą, tą labiausiai pajus regionai ir mažos įmonės.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, jog smulkų verslą dėl MMA didinimo iki 730 eurų gali ištikti bankrotas.
„Šitas laikas pakėlimui tokiam drastiškam yra daugiau kaip pasityčiojimas iš smulkaus verslo“, – teigė ji.
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas taip pat teigė, jog socialinis dialogas Lietuvoje blogėja. Jo nuomone, Vyriausybės siūlymas yra politinis, o norint didinti žmonių pajamas jis siūlė grįžti prie neapmokestinamųjų pajamų dydžio.
Lietuvos verslo konfederacijos atstovė Kristina Gagė teigė, kad Vyriausybė nori įtikti vienai grupei ir nevertina situacijos regionuose bei versle po pandemijos.
Asociacijos „Investors‘ Forum“ vadovė Rūta Skyrienė teigė nepritarianti dabartiniam siūlymui. Pasak jos, verslas yra nustebęs dėl to, kaip Vyriausybė pateikė savo siūlymą. Ji pabrėžė, jog minimalios algos klausimas turėtų būti visiškai depolitizuotas.
R. Skyrienė taip pat siūlė, kad didesnė minimali alga įsigaliotų po šešių mėnesių, o ne nuo sausio 1 dienos.
„Reikia pagalvoti, kad verslui reikia tam pasiruošti, be to, pavyzdžiui, pas mus įmonėse kaip ir nėra minimalios algos, tačiau kiekvienas pažymėjo, kad minimalios didinimas sudaro spaudimą kitų atlyginimų augimui. Tai verčia visus verslus perskaičiuoti biudžetus ir planus kitiems metams, todėl reikia atsakingai ir depolitizuoti tą procesą iki galo“, – teigė R. Skyrienė.
Profsąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis piktinosi, jog Vyriausybė žlugdo socialinį dialogą. Jis teigė nematantis prasmės dėl MMA diskutuoti Trišalėje taryboje.
„Kam ta vaidyba, ta dūmų uždanga, kad „jūs pasitarkite“. Juo labiau jokios medžiagos negavau, kur galėčiau argumentuoti, pateikti. O dabar priima sprendimą, jei norite, padiskutuokite, bet mes beveik žinome, kad jūs nesutarsite. Čia yra spjūvis į veidą“, – posėdyje sakė K. Juknis.
Tuo metu Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė, kad Vyriausybė elgiasi sąžiningai ir matydama, jog gali nustatyti didesnį atlygį, ateina diskutuoti.
„Matome nuo kitų metų didesnes galimybes didinti MMA ir ne kartą sakėme, kad tai galėtų būti 750 eurų, bet matome ir iš Vyriausybės pusės, kad jie girdi argumentus, vertina padėtį, 730 eurų galėtų būti traktuojamas kaip kompromisas, kuris reikalingas Lietuvos žmonėms“, – posėdyje teigė I. Ruginienė.
„Jei nemokėsit normalių algų, nesudarysit normalių sąlygų, tai darbuotojų ir nebus, reikia parodyti didesnį socialinės atsakomybės laipsnį ir pritarti algų didinimui“, – sakė ji darbdavių atstovams.
Profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė taip pat teigė palaikanti Vyriausybės siūlymą, o socialinį dialogą, anot jos, galėtų skatinti darbdaviai, kurie su darbuotojais pasirašytų kolektyvines sutartis.
„Kas gi draudžia atsisėsti profsąjungoms ir darbdaviams, patiems susitarti ir siūlyti Vyriausybei. Kadangi patys to nepadarome, Vyriausybė siūlo mums“, – teigė K. Krupavičienė.
Trišalėje taryboje nepavyks rasti bendro sutarimo, galutinį sprendimą priims Vyriausybė.
Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.
Autorė Erika Alonderytė
[email protected], +370 5 205 85 11, Verslo naujienų skyrius