Kas penktas gyventojas susiduria su skurdo rizika – ataskaita (papildytas)

papildyta pirmoji, papildyta nuo 7 pastraipos

Vilnius, rugsėjo 27 d. (BNS). Kas penktas gyventojas Lietuvoje pernai gyveno žemiau skurdo rizikos ribos,  rodo pirmadienį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) skelbiama apžvalga.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020-aisiais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 585 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis 2020 metais šalyje siekė 20,9 proc. ir, palyginti su 2019 metais, padidėjo 0,3 procentinio punkto.

2017 ir 2018 metais žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22,9 procento gyventojų.

Pasak ataskaitos, lyginant su 2019-aisiais, pernai daugelio grupių skurdo rizikos lygis padidėjo arba išliko panašus. Didžiausias padidėjimas stebimas tarp bedarbių (padidėjo 2 procentiniais punktais, iki 56,4 proc.) ir senatvės pensininkų (padidėjo 4,4 procentinio punkto, iki 39,5 proc.).

2020-aisiais 2,7 procentinio punkto sumažėjo vaikų skurdo rizikos lygis – tokių vaikų pernai buvo 20 procentų.

Skurdo rizikos riba 2020-aisiais buvo 430 eurų per mėnesį vienam asmeniui ir 904 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusiųjų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. 

Pasak ataskaitos, absoliutaus skurdo lygis šalyje pernai siekė 5,1 proc., t.y. žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 140 tūkst. šalies gyventojų. Palyginti su 2019 metais, šis rodiklis sumažėjo 2,6 procentinio punkto.

Asmenys, kurių pajamos nesiekia minimalių vartojimo poreikių dydžio (MVPD), laikomi gyvenančiais absoliučiame skurde. 2020 metais patvirtintas MVPD – 257 eurai.

Neigiamai paveikė pandemija 

NSMOT ir Lietuvos vartotojų aljanso užsakymu 2020-ųjų balandį ir liepą bei šių metų kovą  agentūra „Spinter tyrimai“ parengė tris reprezentatyvias Lietuvos visuomenės apklausas, siekiant išsiaiškinti karantino poveikį gyventojų socialinei-ekonominei būklei ir psichologinei savijautai.

Pasak ataskaitos, 2020-ųjų balandžio ir liepos duomenys apie ekonominę gyventojų situaciją statistiškai reikšmingai nesiskyrė, labai panašius rezultatus atskleidė ir 2021 metų, antrojo karantino, duomenys.

Šių metų kovą atliktoje apklausoje 9 proc. apklaustųjų teigė praradę darbą, dar per 33 proc. tvirtino, kad darbą prarado jų artimieji ar jų pajamos dėl COVID-19 pandemijos nulemtų priežasčių sumažėjo. Beveik 29 proc. tvirtino, jog jų pajamos ženkliai sumažėjo, 11 proc. respondentų nurodė, kad jiems trūksta pajamų maistui, 14 proc. trūko pinigų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams.

Pirmojo karantino apklausų duomenis apie 5 proc. respondentų teigė dėl COVID-19 praradę darbą, 35 proc. patyrė ženklų pajamų sumažėjimą, 38 proc. nurodė, kad jų šeimos nariai prarado darbą arba jų pajamos ženkliai sumažėjo.

Autorius Ignas Jačauskas

[email protected], +370 5 205 85 08, Lietuvos naujienų skyrius

dalintis