Briuselis, rugsėjo 29 d. (AFP-BNS). Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė planuojanti sugriežtinti vizų reikalavimus Baltarusijos pareigūnams už tai, kad Minskas politiniais sumetimais skatina neteisėtą migraciją ir kelia įtampą prie Bendrijos išorės sienų.
„Susiduriame su nauja, susirūpinimą keliančia nelegalaus [žmonių] gabenimo forma, kai valstybiniai subjektai atlieka vis didesnį vaidmenį dirbtinai organizuojant ir skatinant neteisėtą migraciją, naudodami žmones kaip priemonę politiniais tikslais“, – spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Margaritis Schinas.
„Naujausia Baltarusijos režimo taktika, naudojama prieš ES ir mūsų valstybes nares, reikalauja vieningo atsako“, – sakė jis.
Europos Komisija pasiūlė sustabdyti tam tikrų ES ir Baltarusijos susitarimo dėl vizų režimo supaprastinimo straipsnių taikymą.
Sprendimas būtų taikomas tik oficialių delegacijų nariams, nacionalinių ir regioninių valdžios institucijų bei parlamento atstovams, Konstitucinio Teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjams, kai jie vykdo savo pareigas.
Šių asmenų atžvilgiu vėl būtų taikomas reikalavimas pateikti papildomus kelionės tikslą įrodančius dokumentus ir nebebūtų mažinamas mokestis už prašymo išduoti vizą tvarkymą.
Eilinių Baltarusijos piliečių šis pasiūlymas nepaveiks, jie galės ir toliau naudotis vizų režimo supaprastinimo susitarime numatytomis lengvatomis.
Siūlomi suvaržymai papildytų sankcijas, kurias ES jau taiko Baltarusijos autoritariniam prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai ir 165 artimiausiems jo padėjėjams. Jiems, be kita ko, draudžiama atvykti į Bendrijos valstybes.
Briuselis didina spaudimą A. Lukašenkai ir jo režimui dėl brutalaus protestų slopinimo po ginčijamos jo pergalės pernai rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Baltarusių opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.
Daugiau sankcijų buvo paskelbta po gegužės pabaigoje įvykusio incidento, kai Minsko režimas priverstinai nutupdė iš Atėnų į Vilnių skridusį bendrovės „Ryanair“ keleivinį lainerį, kad sulaikytų opozicijos tinklaraštininką Ramaną Pratasevičių.
Baltarusija atsakė organizuodama migrantų, daugiausia irakiečių ir afganistaniečių, antplūdį į kaimynines valstybes Lietuvą, Latviją ir Lenkiją. Jose dėl migrantų krizės pasienio rajonuose įvesta ekstremalioji padėtis, pradėta statyti pjaunančios vielos užtvara, stiprinama sienų apsauga.
Vidaus reikalų eurokomisarė Ylva Johansson (Ilva Johanson) sakė, kad siūlomais naujais suvaržymais siekiama pažaboti „šį naują valstybės remiamą [žmonių] kontrabandos fenomeną“.
Anot jos, A. Lukašenka „mėgina destabilizuoti Europos Sąjungą, kviesdamas migrantus, padėdamas jiems ir stumdamas juos į Europos Sąjungą“.
Jis „beviltiškoje padėtyje – jam iš tiesų skausmingos ekonominės sankcijos, taip pat sankcijos, kurias europiečiai taiko jam pačiam“, kalbėjo Y. Johansson.
Dėl ES spaudimo buvo nutraukti skrydžiai, kuriais migrantai buvo gabenami iš Irako į Baltarusiją. Tačiau, anot Y. Johansson, A. Lukašenka tikriausiai ieško kitų šalių, kad galėtų tęsti tokią savo taktiką.
Redaktorius Raimondas Čiuplys
[email protected], Užsienio naujienų skyrius