Seimas pakėlė mažų pirkimų „lubas“, leido savivaldai juos lanksčiau centralizuoti (papildytas)

naujos 3, 10 ir paskutinės 2 pastraipos 

Vilnius, rugsėjo 30 d. (BNS). Seimas padidino mažos vertės viešųjų pirkimų „lubas“ nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, o žodinių sutarčių – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Be to, savivaldybėms leista lanksčiau centralizuoti pirkimus. 

Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas: už balsavo 94 Seimo nariai, prieš buvo vienas, o susilaikė 12.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlė neskelbiamų pirkimų ribą padidinti iki 30 tūkst. eurų, o sutarčių žodžiu vertę – iki 10 tūkst. eurų. Tačiau per ankstesnius svarstymus komitetuose tam nebuvo pritarta.  

Pusantrų metų pataisas svarsčiusio Ekonomikos komiteto narys konservatorius Andrius Kupčinskas pareiškė, kad per artimiausius porą metų viešųjų pirkimų srityje bus matoma „didelė pažanga“. 

Seimas įtvirtino, kad Lietuvoje veiks viena nacionalinė perkančioji organizacija – „CPO LT“, kuri paslaugas teiks visoms įmonėms ir institucijoms, privalėsiančioms pirkti iš jos elektroninio katalogo, jei ten bus reikalingų prekių, paslaugų ar darbų.

Tačiau Vyriausybei ir savivaldai palikta teisė spręsti, kada ministerijų ir įstaigų arba savivaldybių pirkimus centralizuoti. Pavyzdžiui, Krašto apsaugos ministerija jau yra centralizavusi visus kariuomenės pirkimus.  

Kiekviena savivaldybė galės steigti atskirą CPO, sukurti bendrą su keliomis savivaldybėmis CPO arba pasirašyti pirkimų veiklos paslaugų sutartį su „CPO LT“.  

„Savivaldybėms leista rinktis, nes jų pajėgumai nevienodi: viena, didesnė turi mažiau, vos vieną, kita – kitą viešųjų pirkimų specialistą, kitos – daugiau“, – BNS aiškino A. Kupčinskas. 

Seimas įpareigojo savivaldybes centralizuoti visus pirkimus, viršijančius 15 tūkst. eurų. Seimas nepritarė Laisvės frakcijos nario Vytauto Mitalo siūlymui centralizuoti ne mažiau kaip 30 proc. pirkimų.  

Seimas taip pat pritarė G. Nausėdos siūlymui nuo viešųjų pirkimų procedūrų atleisti nedideles perkančiąsias organizacijas, per metus jiems skiriančias iki 30 tūkst. eurų.

Pirkimų komisijose turės būti bent vienas atestuotas specialistas. Jų nariams pažymėjimus penkeriems metams išduos Viešųjų pirkimų tarnyba. Pratęsti juos bus galima dar penkeriems metams.  

Vertinant tiekėjų pasiūlymus pirkėjas turės atsižvelgti į paskutinių metų jų mokamą darbo užmokestį. Daugiau balų turėtų būti skiriama tiekėjui, mokančiam didesnį atlyginimą, lyginant jo mokamo 12 mėnesių darbo užmokesčio medianą su jos kilmės šalies vidutinės algos 0,8 dydžiu. 

Viešųjų pirkimų reformos iniciatorius buvo prezidentas G. Nausėda, siekęs didesnio jų centralizavimo – jis siūlė sukurti profesionalių centrinių perkančiųjų organizacijų tinklą ir taip efektyviau išnaudoti žmonių kompetenciją, naudoti efektyvius, geriausiai organizacijų poreikius ir tiekėjų galimybes atitinkančius pirkimo būdus, sumažinti prielaidas korupcijai ir konkurencijos ribojimams.

Pernai viešųjų pirkimų vertė sudarė 5,5 mlrd. eurų, užpernai – 6 mlrd. eurų.    

Autorė Sniegė Balčiūnaitė

redakcija@bns.lt, +370 5 239 64 14, Verslo naujienų skyrius

dalintis