Vilnius, spalio 8 d. (BNS). Dvylika Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų bendru laišku kreipėsi į Europos Komisiją (EK) ragindami spartinti ES pokyčius išorės sienų apsaugos ir migracijos srityse.
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės inicijuotame laiške Europos Komisijai pabrėžiama būtinybė stiprinti ES išorės sienų apsaugą, užkirsti kelią nedemokratiniams režimams piktnaudžiauti ES prieglobsčio sistema, fizinio barjero statybai pasienyje su Baltarusija skirti ES finansavimą, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).
Laišką EK vicepirmininkui Margaričiui Schinui ir Europos Komisijos vidaus reikalų komisarei Ylvai Johansson taip pat pasirašė Austrijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vengrijos ministrai.
Penktadienį Liuksemburge vykstančiame ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje taip pat bus aptariamos konkrečios priemonės neteisėtos migracijos krizei įveikti.
„(...) Susidūrėme su fenomenalia Baltarusijos režimo organizuota hibridine ataka, tačiau ši krizė dar kartą parodė, kad gebame susitelkti ieškodami veiksmingų sprendimų. Tik prasidėjus migracijos krizei iškart sulaukėme visokeriopos ES šalių pagalbos – ekspertinės, finansinės ir humanitarinės. Tikiu, kad bendromis jėgomis rasime ir greitus politinius sprendimus, kurių iš mūsų laukia Lietuvos ir visos Europos žmonės“, – pranešime cituojama A. Bilotaitė.
Laiške ministrai sveikina Europos Komisijos sprendimą apsvarstyti galimybę stiprinti ES teisinę sistemą ir į ES veiksmų planą įtraukti operatyvines, teisines, diplomatines ir finansines priemones, kurios leis reaguoti ir užkardyti neteisėtą migraciją.
Ministrai taip pat pabrėžia, kad reikalingi greiti ir konkretūs sprendimai ES lygiu, padėsiantys kovoti su neteisėta migracija ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis.
Jų teigimu, siekiant užtikrinti Šengeno erdvės vientisumą ir efektyvų funkcionavimą, visos ES išorės sienos turi būti apsaugotos maksimaliu lygiu. Dėl to Šengeno sienų kodekse būtina numatyti aiškias taisykles, kokių veiksmų šalys gali imtis neteisėtos migracijos ir kitų hibridinių grėsmių atvejais.
Laiške nurodomas ir „papildomo bei adekvataus finansavimo iš ES biudžeto“ poreikis fiziniam barjerui įrengti.
Taip pat dėstoma, kad reikėtų apsvarstyti galimybę toliau plėtoti bendrus ES sienų kontrolės ir ypač išorės sienų stebėjimo standartus.
„Hibridinė ataka, kurią pradėjo ir toliau vykdo Baltarusijos režimas, atvėrė naują nelegalios migracijos į ES kelią ir sukūrė nuolatinį nestabilumą prie rytinės ES sienos. Ši krizė atskleidė galiojančių ES teisės aktų spragas. Todėl sprendimai, kurie leistų greičiau ir veiksmingiau reaguoti į tokius hibridinius išpuolius, pasitelkiant nelegalios migracijos instrumentą ir panašaus pobūdžio grėsmes, yra būtini“, – pažymima VRM pranešime.
Lietuvos iniciatyva, pasiūlymai, kaip reikėtų keisti ES teisę, kad valstybės narės gindamos nacionalinį saugumą galėtų veikti greitai ir proporcingai grėsmei, parengtos dar rugsėjį.
Anot VRM, per kelis mėnesius įvyko per 40 dvišalių ir daugiašalių ministrės susitikimų su ES ir kitų šalių bei tarptautinių organizacijų atstovais. Lietuvoje apsilankę aukščiausi ES pareigūnai, ministerijos teigimu, taip pat pripažįsta, kad ES susidūrė su hibridine grėsme ir tam reikalingas vieningas atsakas.
Rugsėjo pabaigoje Europos Komisija pristatė atnaujintą veiksmų planą kovai su neteisėtu žmonių gabenimu 2021–2025 metais. Jame tiesiogiai nurodė naują žmonių kontrabandos formą, kai į neteisėtą migrantų gabenimą įsitraukia valstybės, kurios naudoja žmones kaip ginklą savo politiniams tikslams pasiekti.
Lietuva, Latvija bei Lenkija nuo vasaros susiduria su drastiškai išaugusiu nelegalios migracijos srautu iš Baltarusijos. Į Lietuvą šiais metais atvyko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtai Lietuvos ir Baltarusijos sieną kirtusių migrantų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija, dėl to šalyje paskelbta ekstremali situacija.
[email protected], +370 5 205 85 07, Lietuvos naujienų skyrius