Alaras Karis prisaikdintas nauju Estijos prezidentu

Talinas, spalio 11 d. („Interfax“-BNS). Estijos naujasis prezidentas Alaras Karis pirmadienį buvo prisaikdintas per iškilmingą ceremoniją parlamente.

A. Karis prezidento poste pakeitė Kersti Kaljulaid, kuri Estijai vadovavo nuo 2016 metų.

Per prisaikdinimo ceremoniją K. Kaljulaid perdavė naujajam šalies vadovui prezidento grandinę.

«Nuo šios dienos Alaras Karis įgyja galimybę pažvelgti į gyvenimą Estijoje nauju žvilgsniu – naujo prezidento žvilgsniu, – savo kalboje sakė kadenciją baigusi lyderė. – Parlamentinė Estija patiki savo prezidentui konstitucijos dvasios ir raidės priežiūrą. To iš jo reikalauja konstitucija.“

K. Kaljulaid pridūrė, kad prezidentas gali remtis tik konstitucijoje išdėstytomis liberaliomis demokratijos vertybėmis ir visuomenės pasitikėjimu.

Vėliau turėtų įvykti prezidento priėmimas vyriausybės nariams, konstitucinių institucijų atstovams ir aukšto rango pareigūnams. Renginyje kalbės A. Karis, parlamento pirmininkas Juri Ratas (Jūris Ratas) ir ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas).

Buvęs Nacionalinio muziejaus direktorius A. Karis prezidentu buvo išrinktas per antrą balsavimo ratą rugpjūčio 31 dieną.

Už 63 metų A. Karis, kuris buvo vienintelis kandidatas, balsavo 72 įstatymų leidėjai 101 vietos parlamente. Kad kandidatas būtų išrinktas, jis turi užsitikrinti ne mažiau kaip dviejų trečdalių (68) deputatų palaikymą.

Per pirmąjį balsavimo ratą parlamentui nepavyko išrinkti prezidento – A. Karis tąsyk sulaukė 63 įstatymų leidėjų balsų.

A. Karis tapo penktuoju Estijos prezidentu nuo nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais. Estijos prezidentas renkamas penkerių metų kadencijai.

Išrinktas prezidentu A. Karis pažadėjo sutelkti dėmesį į švietimą, mokslą ir inovacijas.

„Estija turi būti protinga ir išsilavinusi šalis. [Ji turi būti] ne penketuke šalių, turinčių labiausiai išsilavinusius gyventojus, o valstybe, turinčia labiausiai išsilavinusius gyventojus pasaulyje. Mes turime tam reikalingas sąlygas“, – sakė jis anksčiau duodamas interviu visuomeniniam transliuotojui ERR.

ERR A. Karis taip pat sakė, kad vidaus politikos padėtis Estijoje yra „labai gera“.

Kalbėdamas apie įtemptus santykius su Rusija jis pabrėžė, kad „ore kabo daug klausimų – pradedant sienų klausimu, baigiant čionykščiais piliečiais, kurie žvelgia veikiau į Maskvos, o ne Estijos pusę, taip pat jų padėtimi. Klausimų, dėl kurių [reikėtų] kalbėtis su rusais, nemaža.“

A. Karis taip pat artimiausiu metu pažadėjo viešoms diskusijoms iškelti prezidento rinkimų mechanizmą, kuriuo dabar, anot jo, žmonės nepatenkinti.

Šiuo metu Estijoje galioja sudėtinga valstybės vadovo rinkimo sistema: prezidentą renka parlamentas, tačiau jei deputatai negali išrinkti tinkamo kandidato po kelių balsavimo ratų, įsijungia rinkiminė kolegija, kurią sudaro parlamento nariai ir savivaldybių tarybų atstovai. Jei jie negali susidoroti su šia užduotimi, procesas vėl grįžta į parlamentą.

Su tokia sistema teko susidurti ir K. Kaljulaid, kuri rinkimų metu buvo mažai žinoma politikė.

Dabar vis daugiau Estijos politikų, įskaitant aukščiausio rango veikėjus, pasisako už konstitucijos keitimą ir tiesioginius prezidento rinkimus.

1958 metų kovo 26 dieną Tartu gimęs A. Karis studijavo molekulinę genetiką ir vystymosi biologiją ir 2003–2007 metais dirbo Estijos gamtos mokslų universiteto rektoriumi, o 2007–2012 metais vadovavo Tartu universitetui. Valstybės kontrolieriaus poste jis dirbo nuo 2013 metų, o 2017-aisiais tapo Nacionalinio muziejaus direktoriumi.

A. Karis sutuoktinė Sirje Karis (Sirjė Karis) dirba Tartu miesto muziejaus direktore. Pora turi du suaugusius sūnus ir suaugusią dukterį, taip pat penkis vaikaičius.

Redaktorius Raimondas Čiuplys

redakcija@bns.lt, Užsienio naujienų skyrius

dalintis