VSAT vadas: migrantai į Lietuvą neįleidžiami nepaisant to, kur šalyje yra sulaikyti

BNS nuotr.

Vilnius, spalio 14 d. (BNS). Nacionaliniai teisės aktai leidžia neįleisti į Lietuvą migrantų nepaisant to, kaip giliai šalies į teritoriją jie yra patekę sulaikymo metu, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadovas Rustamas Liubajevas.

Jis BNS tvirtino, kad praktikoje migrantų neįleidimas, arba vadinamasis „atstūmimas“ juos apgręžiant į Baltarusiją, taip pat ir organizuojant pasieniečių palydą, vykdomas remiantis vidaus reikalų ministrės, Ekstremalios situacijos operacijų vadovės Agnės Bilotaitės sprendimu.

„Migrantų fizinis buvimas Lietuvos teritorijoje nereiškia, kad jie yra įleisti. Sprendimą įleisti ar neįleisti, priima pareigūnas, sulaikydamas neteisėtų migrantų grupę. Jei jis sulaikomas pasienio ruože, taikoma tokia pat procedūra, vertinama situacija, ar reikalauja pagalbos, ar yra kitų priežasčių. Tokių sulaikymų gali būti ir prie sienos linijos, gal būti ir valstybės sienos apsaugos teritorijoje, gali būti ir pasienio ruože, ir už pasienio ruožo ribų“, – ketvirtadienį sakė R. Liubajevas.

Migrantai „palydimi“ iki sienos 

Anot pasieniečių vado, dažniausiai migrantai iš Baltarusijos sulaikomi prie pat sienos arba pasienio ruože, apimančiame 5 kilometrus, bet būna ir atvejų, kai asmenys pagaunami ir labiau nutolę nuo sienos. Jie, pasak pareigūno, tuomet yra „palydimi“ iki sienos. 

„Kaip aš galiu kitaip pasakyti – asmuo neįleidžiamas ir informuojamas, kad jis atvyko neteisėtai. Jis fiziškai palydimas ir nukreipiamas atvykti per kontrolės punktą. O į kontrolės punktą mes jo lydėti negalime, jis turi atvykti pats, bet iš Baltarusijos Respublikos teritorijos, turėdamas visus dokumentus arba dalį dokumentų“, – tvirtino jis, paklaustas, ar pareigūnai migrantus iš šalies gilumos veža tarnybiniu transportu iki sienos. 

R. Liubajevas pateikė analogiją, jog ir iki vasarą kilusios migrantų krizės asmenys į Lietuvos teritoriją būdavo neįleidžiami, kai jau fiziškai būdavo šalies gilumoje, pavyzdžiui, atskrisdavo į Vilniaus oro uostą be reikiamų dokumentų.

„Tokia pat tvarka taikoma ir situacijai prie sienos. Būna tokių atvejų, kai vietiniai gyventojai informuoja apie nelegalius migrantus ar pasienio ruože, ar prie sienos, mes reaguojame, nes gyventojai yra mūsų integruota sienų valdymo sistemos dalis (...). O jei pareigūnai priima sprendimą neįleisti, tai migrantai nukreipiami teisėtai atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – sakė VSAT vadas.

„Tai yra operacijos vadovo sprendimas, kurį mes pradėjome taikyti nuo rugpjūčio pradžios. Mes to nevadiname atstūmimais, mes vadiname „nukreipimu atvykti teisėtai“, arba „nelegalių atvykimų prevencija“, – pridūrė jis.

Opozicija: įstatymų nesilaikoma

Klausimų dėl migrantų neįleidimo ir Baudžiamojo kodekso taikymo kelia opozicinių „valstiečių“ atstovas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vicepirmininkas Dainius Gaižauskas.

Pasak jo, NSGK uždarame posėdyje trečiadienį „buvo aiškiai pasakyta, kad sulaikyti į Lietuvos teritoriją prasmukę migrantai nuvežami prie pasienio ir jiems liepiama grįžti į Baltarusijos teritoriją“.

„Tai jau ne atstūmimas nuo sienos, kuomet potencialūs sienos pažeidėjai yra atgrasomi nuo neteisėto sienos kirtimo. Tai jau nelegaliai sieną kirtę ir sienos kirtimo faktu baudžiamąjį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 291 straipsnyje, padarę asmenys, kuriems arba turi būti pradėta baudžiamoji teisena, arba, jei jie kreipėsi dėl pabėgėlio statuso suteikimo, taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Trečio kelio joks įstatymas nenumato“, – pranešime spaudai tikina D. Gaižauskas.

Jo teigimu, posėdžio metu „buvo atsakyta“, kad veiksmai vykdomi remiantis ministrės A. Bilotaitės bei NSGK pirmininko Lauryno Kasčiūno nurodymais, nors jiems, D. Gaižausko nuomone, tokie įgaliojimai nėra suteikti.

Politikas abejoja ir tuo, ar teisėti yra sprendimai apgręžti migrantus į Baltarusiją nepradėjus ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto sienos kirtimo.

„Esu už tai, kad valstybės siena būtų stiprinama, saugoma ir uždaryta. Tačiau tai, kaip elgiamasi dabar, kai viduje esantys nelegaliai sieną kirtę žmonės, galimai padarę nusikalstamas veikas, yra išvežami į pasienį ir išstumiami per sieną – tai jau nepataiko į jokį teisinės valstybės principą“, – svarstė jis.

VSAT vadas: masiniai tyrimai apkrautų sistemą

R. Liubajevas tvirtino, kad tyrimai nepradedami arba nutraukiami tais atvejais, kai migrantai pasiprašo prieglobsčio.

Vis dėlto jis patvirtino, kad dėl didelio migrantų antplūdžio ir ribotų resursų tyrimai nepradedami ir tuomet, kai migrantai apgręžiami, siekiant išvengti pareigūnų apkrovimų.

„Bet tokių ikiteisminių tyrimų yra. Tačiau visokių būna situacijų: žmogus neprašo prieglobsčio, mes pradedame ikiteisminį tyrimą, jis, apie tai sužinojęs, iškart pasiprašo prieglobsčio – tokiu atveju, mes turime tyrimą nutraukti. Tad turime įvertinti, kad yra pakankamai didelis asmenų skaičius ir iškart visų atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą būtų sudėtinga ir tai apkrautų mūsų pareigūnus ir mūsų galimybę vykdyti ikiteisminius tyrimus“, – kalbėjo R. Liubajevas.

Savo ruožtu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, ketvirtadienį atsakydama į D. Gaižausko klausimą, ar ji yra nurodžiusi nepradėti tyrimų dėl į Baltarusiją grąžinamų migrantų, pabrėžė, kad tai leidžiama jos, kaip ekstremalios operacijos vadovės, rugpjūtį priimtu sprendimu.  

„Jei jūs nežinote, kas yra Lietuvoje nuo rugpjūčio 3-iosios, man kyla klausimas, ką jūs veikiate Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete“, – kalbėjo ministrė. 

„Frontex“ misija baigsis lapkritį

D. Gaižauskas įsitikinęs, kad minimi Lietuvos veiksmai Lietuvai „kainuos mažų mažiausiai Europos Žmogaus Teisių Teismo sankcijas, kurios visų pirma yra finansinės, „Frontex“ pasitraukimą ir partnerių Europos Sąjungoje praradimą“. 

Tuo metu VSAT vadas tikina, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ vertinami keliolika galimų Lietuvos pažeidimų valdant migracijos krizę nėra minėti atvejai, kai asmenys sulaikomi ir pavežami iki sienos, bet daugiau tyrimo nedetalizavo.

Anot jo, „Frontex“ neturi teisės tirti pažeidimų, tiesiog „turi įvertinti situaciją ir po to priimti sprendimą, ar tęsti, ar nutraukti organizuojamą operaciją“. 

Pasak jo, „Frontex“ greitojo reagavimo operacija pratęsta dviem mėnesiams iki lapkričio pabaigos. Po to šalys narės galės spręsti, ar toliau agentūros formatu organizuoti įprastą operaciją Lietuvoje, prie išorinių ES sienų.

Apgręžimų fiksuoti neleidžiama

Šalies žiniasklaida ne kartą skelbė apie Lietuvos teritorijoje, toliau nuo sienos sulaikomus ir atgal į Baltarusiją išvežamus migrantus, tačiau Vidaus reikalų ministerija ir VSAT atstovai nesudaro žiniasklaidai galimybės fiksuoti šių „apgręžimo“ procedūrų. 

Antradienį naujienų portalas 15min.lt aprašė kelias migrantų grupes, buvusias jau Lietuvos teritorijoje. Oficialiai VSAT skelbia, jog į šalį šią savaitę dėl humanitarinių priežasčių buvo įleistas tik vienas migrantas, tai įvyko trečiadienį. 

„Frontex“ vadovas Fabrice'as Leggeri šią savaitę viešai teigė, kad agentūra Lietuvoje fiksavo keliasdešimt pažeidimų prieš migrantus. Jis sako, kad šių galimų pažeidimų priežastis yra skirtingos teisės interpretacijos, ar Lietuvos sienos apsaugos ir prieglobsčio įstatymai atitinka ES teisę.

Europos Sąjungos institucijos laikosi pozicijos, kad migrantų išstūmimai pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos nuostatas. Lietuva savo ruožtu nurodo, kad neteisėtų migrantų apgręžimo politikos ėmėsi, nes Baltarusija prieš Lietuvą ir Europos Sąjungą vykdo hibridinę ataką. Be kita ko, šalies pareigūnai teigia, kad migrantams sudarytos sąlygos prieglobsčio prašyti pasienio punktuose ar ambasadoje Minske.

Lietuvą dėl vykdomos migracijos politikos kritikuoja ir Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras, nevyriausybinės organizacijos.

Tuo metu Seimo kontrolierių įstaigos vadovo Augustino Normanto praėjusią savaitę paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad Lietuva neužtikrino prieglobsčio prašytojų teisių į higieną, tinkamus drabužius, teisę į privatumą ir prilygo draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui. Lietuvos Raudonasis Kryžius pabrėžė, kad situacija nuo vasaros radikaliai pasikeitė į gerąją pusę.

Į Lietuvą šiemet per pasienį su Baltarusija pateko beveik 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų, dauguma jų – irakiečiai.

Autorius Ignas Jačauskas

redakcija@bns.lt, +370 5 205 85 08, Lietuvos naujienų skyrius

dalintis