Ženeva, spalio 15 d. (AFP-BNS). Jungtinės Valstijos ketvirtadienį sugrįžo į Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybą (ŽTT), iš kurios dramatiškai pasitraukė prieš pusketvirtų metų, ir šį laiką Kinija išnaudojo savo įtakai plėsti.
JT Generalinė Asamblėja išrinko 18-a naujų narių į šią pagrindinę JT žmogaus teisių instituciją. Naujos narės savo trejų metų kadenciją pradės sausio 1-ąją.
Naujos narės buvo renkamos slaptu balsavimu, tačiau konkurencijos nebuvo, nes į 18 vietų pretendavo 18 valstybių kandidačių.
Be Jungtinių Valstijų, į ŽTT išrinktos: Argentina, Beninas, Kamerūnas, Eritrėja, Suomija, Gambija, Hondūras, Indija, Kazachstanas, Lietuva, Liuksemburgas, Malaizija, Juodkalnija, Paragvajus, Kataras, Somalis ir Jungtiniai Arabų Emyratai.
ŽTT atsakinga už žmogaus teisių apsaugą ir skatinimą visame pasaulyje bei reagavimą į žmogaus teisių pažeidimus. Tačiau Eritrėjos išrinkimas į šią instituciją vėl iškėlė klausimų, ar joje vieta autoritariniams režimams.
JAV pasitraukė iš ŽTT 2018 metais, prezidento pareigas einant Joe Bideno (Džo Baideno) pirmtakui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui). Vašingtonas kaltino ŽTT veidmainiškumu ir perdėtu moralizavimu Izraelio atžvilgiu.
Tačiau sausį sugrįžusioms į ŽTT Jungtinėms Valstijoms teks stoti akis į akį su vis agresyviau besielgiančia Kinija, išnaudojusia JAV nebuvimo šioje institucijoje laikotarpį raumenims mankštinti.
„Kinai ir visi kiti, iš esmės atmetantys žmogaus teises, kaip jas supranta europiečiai, pasisako prieš ekonomines, socialines ir kultūrines teises. Tai ne nauja tendencija, tačiau ji neabejotinai stiprėja“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas Europos diplomatas.
Anot kito diplomato, „Kinijos tikslas labai paprastas: sugriauti žmogaus teisių universalumo koncepciją ir ginti su jos politine sistema derančią viziją“.
Pastaraisiais metais Kinija ir jos partnerės, tarp jų Baltarusija ir Venesuela, skelbė bendrus pareiškimus, kuriuos reiškiamas palaikymas Pekino veiksmams Honkonge, Sindziange bei Tibete ir smerkiami „žmogaus teisių pažeidimai“ Vakarų valstybėse, įskaitant pažeidimus prieš Kanados autochtonus.
„Įgriso“
Didėjant poliarizacijai būgštaujama, kad Vašingtono sugrįžimas į ŽTT sustiprins tą tendenciją ir šios institucijos darbe įsivyraus proamerikietiškos ir prokiniškos stovyklų priešprieša.
Ženevoje įsikūrusios idėjų kalvės „Universal Rights Group“ vadovas Marcas Limonas (Markas Limonas) naujienų agentūrai AFP sakė, kad nuo tada, kai anksčiau šiais metais stebėtojo teisėmis atnaujino bendradarbiavimą su ŽTT, Jungtinėms Valstijoms „iš esmės rūpi vienintelis dalykas – Kinija“.
Tos atakos ir Pekino atsakomieji veiksmai „siurbia deguonį iš viso Žmogaus teisių tarybos darbo“, sakė jis.
„Daugeliui valstybių tai jau įgriso, nes jos nenori matyti, kaip daugiašalė sistema tampa šių dviejų geopolitinių galių žaidimų įkaite“, – sakė M. Limonas.
Jis paragino Vašingtoną praplėsti akiratį, kad susigrąžintų besivystančių šalių, kurios per JAV nebuvimo Taryboje laikotarpį ėmė vis palankiau žiūrėti į Pekiną, paramą.
JAV ambasadorė Jungtinėse Tautose Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) išplatintame pareiškime patvirtino, kad Kinija kelia didžiausią susirūpinimą Vašingtonui.
„Tapę visateisiais Tarybos nariais, pirmiausia sutelksime dėmesį, ką galėtume padaryti sprendžiant tokias sunkias situacijas, kaip padėtis Afganistane, Mianmare, Kinijoje, Etiopijoje, Sirijoje ir Jemene“, – nurodė ji.
Kinijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Chen Xu (Čen Siu) trečiadienį prieš balsavimą žurnalistams sakė, jog viliasi, kad sugrįžęs į ŽTT Vašingtonas „palaikys konstruktyvų dialogą ir stengsis nenaudoti žmogaus teisių kaip politinės priemonės“.
Redaktorius Raimondas Čiuplys
[email protected], Užsienio naujienų skyrius