Pekinas, spalio 22 d. (AP-BNS). Kinija penktadienį pareiškė, kad nėra jokių kompromiso ar nuolaidų Taivano klausimu galimybių, JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) pasakius, kad Amerika yra įsipareigojusi ginti šią salą, jei ji būtų užpulta.
Po J. Bideno komentaro, pareikšto ketvirtadienį per televizijos CNN surengtą forumą, kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas (Vang Venbinas) per eilinę spaudos konferenciją pakartojo ilgametę Kinijos poziciją, kad Taivanas yra jos teritorijos dalis.
Kinija pastaruoju metu vis labiau grasina Taivanui, siunčia prie jo savo karo lėktuvus ir rengia išsilaipinimo krante pratybas.
„Kalbant apie klausimus, susijusius su Kinijos suverenumu, teritoriniu vientisumu ir kitais svarbiais interesais, nėra galimybių Kinijai leistis į kompromisus ar daryti nuolaidas, ir niekas neturėtų neteikti deramos reikšmės kinų liaudies dideliam ryžtui, tvirtai valiai ir stipriems pajėgumams ginti nacionalinį suverenumą ir teritorinį vientisumą“, – sakė Wang Wenbinas.
„Taivanas yra neperleidžiama Kinijos teritorijos dalis. Taivano klausimas yra vien tik Kinijos vidaus reikalas“, – kalbėjo jis ir nurodė, kad joks kišimasis iš užsienio yra neleistinas.
J. Bideno ketvirtadienio komentaras buvo įvertintas kaip neatitinkantis ilgametės JAV politikos, vadinamos „strategine dviprasmybe“, kai Vašingtonas padeda Taivanui kurti gynybinius pajėgumus, bet atvirai nežada ateiti salai į pagalbą.
JAV turėtų „atsargiai vartoti žodžius ir [atsargiai] veikti Taivano klausimu ir nesiųsti jokių neteisingų signalų Taivano... separatistų jėgoms, kad rimtai nepakenktų Kinijos ir JAV santykiams, taikai ir stabilumui Taivano sąsiauryje“, sakė Wang Wenbinas.
Kinija ir Taivanas atsiskyrė per pilietinį karą 1949 metais. JAV 1979-aisiais nutraukė oficialius diplomatinius santykius su Taibėjumi ir pripažino Pekiną. JAV atvirai neginčija Kinijos pretenzijų į Taivaną, bet pagal įstatymą privalo užtikrinti salai galimybes apsiginti, o visus grasinimus jos atžvilgiu vertinti kaip „didelį susirūpinimą“ keliančius dalykus.
Valdant prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui), kuris taip pat yra Komunistų partijos lyderis ir ginkluotųjų pajėgų vadas, Kinija didina karinį, diplomatinį ir ekonominį spaudimą Taivanui. Mėnesio pradžioje per Nacionalinės dienos savaitgalį Kinija pasiuntė prie Taivano rekordiškai daug karinių orlaivių – 149. Jie kovos rikiuotėmis praskrido į pietvakarius nuo salos, priversdami taivaniečius pakelti savo orlaivius ir parengti oro gynybos sistemas.
Neseniai Kinija taip pat surengė išsilaipinimo į krantą pratybas savojoje 160 km pločio Taivano sąsiaurio pusėje. Šias pratybas, kaip ir lėktuvų įsibrovimus, Pekinas pavadino įspėjimu Taivano prezidentės, nepriklausomybės šalininkės Tsai Ing-wen (Cai Ingven) administracijai.
JAV savo paramą Taivanui sustiprino karinių prekių pardavimo kontraktais. Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as (Nedas Praisas) šį mėnesį sakė, kad Amerikos parama Taivanui išlieka tvirta. JAV „taip pat labai aiškiai kalba, kad esame įsipareigoję plėsti savo ryšius su Taivanu“, sakė jis.
Trečiadienį J. Bideno ambasadoriumi Pekine paskirtas Nicholas Burnsas (Nikolas Bernsas) jo paskyrimą svarstantiems įstatymų leidėjams pasakė, kad amerikiečiai turėtų „pasitikėti savo stiprybe“, kai kalbama apie Kinijos kilimą. Pasak jo, JAV ir jų sąjungininkės gali sutramdyti šią šalį.
N. Burnsas atkartojo J. Bideno administracijos poziciją bendradarbiauti su Kinija tose srityse, kur tai įmanoma, bet smerkti daugelį jos veiksmų, įskaitant politiką dėl Taivano ir pusiau autonominio Honkongo, kur griežtais įstatymais ir areštais praktiškai buvo užgniaužti visi opozicijos balsai.
Redaktoriai: Raimondas Čiuplys, Rūta Androšiūnaitė
[email protected], Užsienio naujienų skyrius