Vilnius, spalio 28 d. (BNS). Metinei infliacijai Lietuvoje spalį pasiekus 8,2 proc., ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad didžiausios įtakos tam turi energetinių išteklių ir žaliavų kainų šuolis.
Pasak jo, pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjo ir paslaugų brangimas, kuris, tikėtina, tęsis ir šiemet, ir 2022-aisiais.
„Yra pabrangusi elektra, dujos, šildymas, brangesnė nafta ir dėl to brangesnis kuras. Tai lemia maždaug du trečdalius šios infliacijos. Likusi dalis susijusi su vidiniais veiksniais – sparčiau augančiais atlyginimais ir dėl to brangstančiomis paslaugomis“, – BNS sakė „Swedbank“ ekonomistas.
N. Mačiulio teigimu, šiemet metinė infliacija gali priartėti ir prie 9 proc., o kitąmet ji turėtų kiek atslūgti, tačiau nesumažės iki prieš dešimtmetį buvusio lygio.
„Kitais metais pamažu pradės atslūgti ir dėl bazės efekto, nes žaliavų tolesnis brangimas yra mažiau tikėtinas, bet ji nesumažės iki tokio lygio, kokia buvo praėjusį dešimtmetį, būtent dėl darbuotojų trūkumo ir sparčiai augančių darbo sąnaudų. Įmonės turi vis mažiau galimybių didėjančias darbo sąnaudas kompensuoti mažinant savo pelningumą“, – sakė N. Mačiulis.
Jo teigimu, atlyginimai Lietuvoje sudaro didesnę bendrojo vidaus produkto dalį nei Europos Sąjungos vidurkis, o tai reiškia, jog toliau įmonėms bus mažiau galimybių mažinti pelną didinant atlyginimus ir nekeliant kainų. Tai lems sparčiai didėjančias galutines prekių ir paslaugų kainas.
Anot jo, kol kas infliacija nekelia grėsmės Lietuvos eksportuotojų konkurencingumui, kadangi daugelį pasaulio įmonių veikia panašios tendencijos – brangsta elektra, dujos, nafta ir kitos žaliavos.
Visgi sparčiai auganti infliacija gali padidinti skurdą ir socialinę atskirtį, kai kurių gyventojų pajamoms nepasivejant kainų augimo.
„Kol kas Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis augo sparčiau nei infliacija ir nors šiemet infliacija yra virš 8 proc., bet vidutinis darbo užmokestis yra apie 12 proc. didesnis nei prieš metus. Žinoma, atlyginimai didėja ne visiems, ne visi turi darbą, tai iškyla rizika, kad gali didėti skurdas ir socialinė atskirtis“, – sakė N. Mačiulis.
Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo transporto prekių ir paslaugų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas.
Autorė Erika Alonderytė
[email protected], +370 5 205 85 11, Verslo naujienų skyrius