Teisingumo ministerija inicijuoja kreipimąsi į KT dėl partnerystės instituto nebuvimo
Vilnius, gegužės 2 d. (BNS). Teisingumo ministerija parengė Vyriausybės nutarimo projektą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl tos pačios lyties partnerystės instituto nebuvimo.
Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska BNS sakė, kad šis kreipimasis parengtas atsižvelgus tiek į Lietuvos teismų, tiek į Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktiką.
„Tai, ką matome šiuo metu ir teismų bylose, teismai referuoja į tai, kad partnerystės institutas yra neįsigaliojęs (...) Iš EŽŽT praktikos matome, kad valstybės konvencijos narės turi pozityvią pareigą savo teisinėje sistemoje numatyti tam tikrą teisinę formą, kuri leistų vienos lyties asmenims sureguliuoti teisinius santykius, teisiškai juos pripažinti ir apsaugoti“, – ketvirtadienį sakė ministrė.
Pagal Vyriausybės nutarimo projektą, KT būtų prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso normas. Jo ketinama klausti, ar pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja kodekso nuostata, kad galima tik vyro ir moters partnerystė, ir tai, kad kodekso skyrius, reguliuojantis bendro gyvenimo sąlygas neįregistravus santuokos, pradės veikti tik tuomet, kai bus priimtas partnerystės įstatymas.
„Priimdamas Civilinį kodeksą, kuriame įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) institutas, įstatymų leidėjas asmenims sukūrė teisėtus lūkesčius dėl jų konstitucinių teisių į šeimos gyvenimo teisinį pripažinimą ir apsaugą garantijos, o sau – pareigą užtikrinti šios garantijos įgyvendinimą, tačiau šios pareigos nevykdo daugiau kaip 20 metų“, – teigiama kreipimosi į KT projekte.
Projekte pabrėžiama, kad Konstitucijoje įtvirtintas asmenų lygybės principas, diskriminacijos draudimas, valstybė įsipareigoja saugoti ir ginti visas šeimas, atitinkančias konstitucinę šeimos sampratą.
Pasak E. Dobrowolskos, šiuo metu nutarimo projektas pateiktas viešam derinimui, po to jį turėtų svarstyti Vyriausybė. Sprendimą, ar kreiptis į KT, priims Ministrų kabinetas.
„Jeigu KT priimtų nagrinėti tokį kreipimąsi ir jeigu pripažintų, kad Civilinio kodekso nuostata, numatanti partnerystę tarp vyro ir moters, prieštarauja Konstitucijai, šitas klausimas būtų išspręstas, tokia nuostata negalėtų būti taikoma ir nebebūtų teisinio klausimo, ar prieštarauja Konstitucijai. Tikėtina, tiek Seime nebekiltų klausimų“, – BNS sakė teisingumo ministrė.
Anot jos, lyčiai neutralios partnerystės įteisinimas užtikrintų didesnę apsaugą asmenims.
Kita vertus, E. Dobrowolska pabrėžė, kad KT sprendimas neeliminuotų Seimo darbo – parlamentas privalėtų priimti atitinkamą įstatymą.
Laisvės partija, kuriai priklauso ir E. Dobrowolska, nuo kadencijos pradžios mėgino parlamente priimti įstatymą dėl partnerystės įteisinimo ir tarp skirtingų lyčių, ir tarp tos pačios lyties asmenų.
Pernai gegužę Seimas po svarstymo kelių balsų persvara yra pritaręs Civilinės sąjungos įstatymo projektui, tačiau teikti projekto priėmimui nedrįstama, nes jam priimti gali pritrūkti balsų.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
Autorė Jūratė Skėrytė
[email protected], +370 5 239 64 16, Lietuvos naujienų skyrius
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Kaip tapti BNS vartotoju?
Pateikite savo kontaktinius duomenis, ir mes Jums viską papasakosime. O jei jau turite sudarę sutartį - iškart sukursime paskyrą.
Naujienų srautas
Ketvirtadienis, gegužės 02
Trečiadienis, gegužės 01
Lucasas: pavėluotas JAV pagalbos paketas Ukrainai turėtų išsklaidyti niūrią nuotaiką - KOMENTARAS
Komentaras
Tai yra nepriklausomas komentaras. Jį perspausdinti BNS klientai gali tik nekeisdami pavadinimo ir teksto. Nuoroda į BNS būtina.
Edward Lucas
2024-04-23
Skleidžiasi pavasaris. Nusilpę Ukrainos gynėjai gaus dalį jiems reikalingos amunicijos. Nukentėję Ukrainos miestai turėtų gauti daugiau oro gynybos priemonių. JAV politinė sistema pagaliau, vėluodama pusę metų, pasiekė rezultatą, kurio norėjo dauguma rinkėjų ir dauguma įstatymų leidėjų: didelį pagalbos Ukrainai paketą, kuris greičiausiai bus galutinai priimtas šią savaitę.
Žinoma, demokratija yra netvarkinga. Sunku įsivaizduoti politinę aklavietę ir taškų rinkimą Valstybės Dūmoje, keliantį tokius galvasopius Vladimirui Putinui. Rusija turi didžiulių vidaus problemų. Jos nenukreipia sprendimų priėmėjų dėmesio. Taip pat niekas negali įsivaizduoti, kad Kremlius su savo sąjungininkais ginčytųsi dėl naštos pasidalijimo. Rusijoje svarbus tik vienas dalykas: ką sako bosas. Ukrainiečiai kovoja ir žūsta už teisę į tokius pasirinkimus, kokius ką tik pademonstravo amerikiečiai: laisvę daryti klaidas ir jas taisyti.
Tačiau tos klaidos vis tiek pavojingos ir brangios. JAV politinė sistema yra smarkiai nukentėjusi dėl poliarizacijos ir dezinformacijos. Diskusijos Kongrese nebuvo blaivus konkuruojančių prioritetų įvertinimas augančių skolų sąlygomis. Jas buvo apnikęs pozavimas, absurdas ir dar blogiau. Joe Bideno administracija irgi padarė didelių klaidų, ypač susilaikydama nuo tokios karinės pagalbos, kokia sutrumpintų karą, skyrimo. Iš to kilo toks chaosas ir aklavietė, kokio nebuvo nuo XX amžiaus ketvirtojo dešimtmečio. Tai visam laikui pakirto sąjungininkų pasitikėjimą Amerikos patikimumu – dešimtmečius kauptą turtą. Ir visa tai – prieš papildomą netikrumą dėl galimo Donaldo Trumpo sugrįžimo į valdžią.
Europa irgi padarė klaidų. Tiesa, ji nuveikė daug (energetikos, pabėgėlių ir pagalbos klausimai). Tačiau to nepakanka. Jos dydis ir turtas leidžia jai padaryti daug daugiau. Sprendimai nedera su pakilia retorika. Jei sąjungininkės Europoje būtų padidinusios šaudmenų gamybą vos prasidėjus karui, Ukrainai dabar nestigtų sviedinių, ginklų ir kitos svarbios ginkluotės. Amerikiečiai pagrįstai jaučia nuoskaudą dėl savo sąjungininkų Europoje trūkumų Ukrainos ir kitais klausimais.
Iš to pelnosi Putino režimas. Kol Vakarai atidėliojo ir išsisukinėjo, Rusija sėkmingai perėjo prie karo ekonomikos. Kremlius apeina sankcijas. Jis sustiprino savo valdžią. Užmezgė naujų tarptautinių ryšių su Šiaurės Korėja bei Kinija. Rusų generolai pasimokė iš savo pirminių tragiškų karinių klaidų ir išvystė naujų taktikų, pavyzdžiui, kvailą, bet efektyvią „sklandančių bombų“, kurios dabar smogia Ukrainos gynybai, taktiką.
Ukraina savo ruožtu moka už kitų padarytas klaidas. Daugybė jos geriausių karių be reikalo atidavė savo gyvybę, nes stigo reikalingų ginklų ir įrangos. Būsimiems puolimams trukdys karių stygius. Nuolankus dėkingumas nepatikimiems draugams gadina nervus.
Pastaruosius dvejus metus ukrainiečiai narsiai pirko Vakarams laiką. Atėjo metas pabusti. Metas kurti planus ir priimti sudėtingus sprendimus. Deja, daug to laiko buvo iššvaistyta.
Politinis proveržis Vašingtone užkirto kelią pralaimėjimui ir leido vėl įsivaizduoti pergalę. Kas nutiks vėliau, priklauso nuo to, ar amerikiečiai bei europiečiai pasimokys iš klaidų, ar darys jų dar daugiau. Ar per šią vasarą Vašingtone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą, pavyzdžiui, bus susitarta dėl Ukrainos kelio narystės link? Ar Aljanso narės detalizuos Vilniuje sutartus gynybos planus? Ar jos aprūpins Ukrainą tolimojo nuotolio tiksliųjų smūgių ginklais, galinčiais sutrikdyti ne tik Rusijos puolimą, bet ir jos gynybą? Ar dabar sąjungininkai konfiskuos Rusijos užsienio turtą? Ar jie nutrauks verslo santykius su Rusija? Ar jie pradės aiškiai įvardyti savo karo tikslus? Trumpai tariant: ar dabar mes rimtai nusiteikę? Nuo šio klausimo priklauso ne tik Ukrainos, bet ir viso pasaulio likimas.
----------
E.Lucasas yra Europos politikos analizės centro (CEPA) viceprezidentas.